Karo kirviai dėl lopinėlio žemės

Karo kirviai dėl lopinėlio žemės

Karo kirviai dėl lopinėlio žemės

Keiksmai, įžeidinėjimai ir grasinimai susidoroti — tokiame košmare kelerius metus gyvena dviejų greta vienas kito esančių sodų žemės sklypų šeimininkai. Priežastis, dėl kurios draugiškai gyvenę kaimynai prieš kelerius metus tapo mirtinais priešais — keliolika kvadratinių metrų žemės.

Edita KARKLELIENĖ

edita@skrastas.lt

Kalčiausia „žalioji zona“

Šiaulių rajone, Meškių kaime, sodų bendrijoje „Šilojai“, esančių sodų žemės sklypų savininkai Ona Riškienė ir Vytautas Tamulevičius ne juokais susirėmė dėl sodus kadais skyrusios “žaliosios zonos“.

O. Riškienė įsitikinusi, kad visa „žalioji zona“ priklauso jai, esą šį keliolikos kvadratinių metrų plotą nusipirkusi kartu su sodu.

Nepaisydama žemėtvarkos specialistų įsmeigtų riboženklių, pernai pavasarį sklypo savininkė ėmė ir sulig žaliosios juostos pakraščiu išsitempė vielinę tvorą.

Netrukus tvora buvo nugriauta. O. Riškienė kreipėsi į policiją.

Dėl suniokoto turto susinervinusi kaimynė kaltino artimiausią kaimyną, gretimo sodo savininką. Šis tikino tvoros nevertęs, nors ji esą ir pastatyta jo teritorijoje.

Netrukus O. Riškienės sklypo pusėje maždaug per pėdą nuo matininkų įkalto riboženklio buvo įkalti mediniai pagaliai — taip kaimynas Vytautas Tamulevičius pažymėjęs savojo sklypo ribas.

Vyras užtikrintas, kad žalioji zona priklauso abiejų sklypų savininkams po lygiai.

Tuos pagalius O. Riškienė išrovė. Netrukus medinukai vėl buvo sukalti. Karo kirviais abiejų sodų savininkai mojuoja jau kelerius metus ir nė vienas neketina pasiduoti.

Praėjusią savaitę, O. Riškienės žodžiais, tvora vėl buvo išversta, o žemėtvarkininkų pastatyti žemės sklypo riboženkliai išjudinti.

Atvykus „Šiaulių krašto“ žurnalistams V. Tamulevičius kaip tik plušėjo netoliese vieno išjudinto riboženklio.

Paklaustas, ką prie jo veikia, vyras užtikrino plieninių strypų nė pirštu nepalietęs, esą norėdama jį apšmeižti tai greičiausiai padarė pati O. Riškienė.

Tačiau sodo kaimynė O. Riškienė kategoriška: kuolą išjudino ne kas kitas, o jos kaimynas.

Kaimynų susirėmimas žurnalistų akivaizdoje vos nevirto muštynėmis.

Šiapus ir anapus tvoros

Kaimynus vargais negalais nutildžius, pavyksta pasikalbėti. Iš pradžių vienoje sodų sklypus skiriančios tvoros pusėje, paskiau — kitoje.

V. Tamulevičiaus teigimu, jo sodo kaimynė O. Riškienė „yra tokia ir tokia“. Be to, ji užgrobė jam priklausančią žemę, iš viso apie dešimtį kvadratų.

O. Riškienė kaimynui „gerų“ žodžių taip pat nešykšti. Užsitverdama tvorą O. Riškienė esą pasiėmusi tik tai, kas jai teisėtai priklauso, nes jos sodo sklypo plotas ir taip mažesnis negu kaimyno.

Anot kaimyno V. Tamulevičiaus, O. Riškienė tvorą pasistatė jo teritorijoje, o turėjusi tverti apie vieną metrą mažiau. Taip kaimynė įlindusi į jo sklypą. Tuo „įlindimu“ Ona užgrobusi jo žemę. Dabar V. Tamulevičius neturintis, kaip darže apsisukti.

Balsas kitapus tvoros: „Tu, Vytautai, iš viso tylėk! Nusišneki! Atsirado, matai. Pypt. Tavo daržas turi baigtis sulig tuo bordiūru.“ O. Riškienė  pirštu besteli į sodų kaimynų sklypus skiriančias betoninės tvoros liekanas.

Piktu žodžiu kaimynę sudrausminęs V. Tamulevičius porina, kad jo sklypas baigiasi kone metru toliau nuo to bordiūro — ties keturšakiu vandentiekio stovu, kurį O. Riškienė dabar yra savavališkai užgrobusi. O tvora pastatyta neteisėtai.

Po beveik valandos ginčų, įrodinėjimų ir įžeidinėjimų tampa aišku: apie kompromisą nebegali būti kalbos.

Netrukus žodžiais besikandžiojantys sodo kaimynai stos prieš Šiaulių miesto apylinkės teismą. O. Riškienė kreipėsi su ieškiniu nustatyti sodo sklypų ribas. Dešimtį kvadratinių metrų kaimynai dalysis teisme.

Problema — žmoniškumas

Sodų bendrijos „Šilojai“ valdybos pirmininkė Vanda Švėgždienė “Šiaulių kraštui“ patvirtino mintinai žinanti sodo kaimynų karą.

„Abu labu tokie pat, — kaimynų santykius apibūdino bendrijos vadovė. — Būdami garbaus amžiaus kaip vaikai judina sklypų riboženklius, smaigsto savus kuolus, atsitveria tvora. Karas — dėl kelių pėdų žemės.“

Eidigintas Germanavičius, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas, kadastrinių matavimų riboženklių išjudinimą prilygina rimtam nusižengimui, apie kurį būtina nedelsiant informuoti vietos žemėtvarkos skyrių.

„Sklypo riboženklių kilnojimas ir nuvertimas — tarsi valstybės sienos stulpo nuvertimas. Tik mastelis mažesnis, — sakė E. Germanavičius. — Ir už tokius darbus yra baudžiama.“

Kalbėdamas apie besipykstančius kaimynus „Šilojų“ sodų bendrijoje, Sodininkų bendrijų asociacijos vadovas prabyla ir apie  nesugebėjimą be skandalo išspręsti problemą.

„Svaidosi žaibais, plūstasi, gadina vieni kitiems nuotaiką, kelia diskomfortą kaimyninių sodų savininkams, ir kas iš to? — sakė E. Germanavičius. — Kaina — prarasti nervai, o naudos — jokios.“

Vis dėlto Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas pripažino, kad dažniausia Lietuvos sodų kaimynų nesutarimų priežastis yra žemė, ir neretai vos keli jos kvadratai.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už žemėnaudos riboženklių sunaikinimą, gadinimą užtraukia baudą nuo 250-ies iki penkių šimtų litų.

Bylos — sunkios moraliai

Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas JONČAS:

— Bylos, susijusios su bendrojo naudojimo turtu, taigi ir žeme, teismuose nėra retos. Tačiau šios bylos sunkios moraliniu požiūriu, nes jose vyrauja žmonių ambicijos. Jei tokia byla atsirado teisme, tai aiškus liudijimas, kad žmonės neieško bendros kalbos. Pastebėta, kad turto dalybų bylos  netgi sunkiau nagrinėjamos negu skyrybų bylos. Žinoma, jei jose nėra dalijamasi turtu.

Praktika rodo, kad  dalydamiesi turtą žmonės teisme griebiasi visokių įmanomų būdų savo tiesai įrodyti, deja, kartais netgi melo. Jau nekalbant apie posėdžiuose kitai pusei akivaizdžiai demonstruojamą neapykantą ir ironiją. Vieni neįsiklauso į kitų argumentus, bando juos užkirsti. Kiti užverčia teismą pareiškimais, skundais ir proklamacijomis.

Netgi teismo sprendimas ne visada reiškia konflikto pabaigą.

DVIKOVA: Kaimyninių sodų žemės sklypų savininkus Oną Riškienę ir Vytautą bei Genovaitę Tamulevičius supjudė keli kvadratiniai metrai žemės. 

 

NUOMONĖS: Ona Riškienė įsitikinusi, kad tvorą pasistačiusi teisėtai, vadovaujantis sodo sklypo planu. Tuo tarpu sodo kaimynui atrodo priešingai.

PYKTIS: Šiąpus ir anapus tvoros. Taip gyvena susipykę kaimynai. 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.