Naujausios
Optimistui gyventi lengviau
Onos Granickienės iš Junkilų (Kelmės rajonas) užsiėmimų išvardinti neužtektų rankos pirštų. Bendruomenės pirmininkė, seniūnaitė, režisierė, renginių vedėja atranda laiko ir „Šiaulių kraštui“, kurį skaito nuo pirmojo numerio, o prenumeruoja nuo 1997 — ųjų. Visur suspėti moteriai padeda optimizmas ir darbas. Ji įsitikinusi, jog optimistui gyventi — lengviau.
„Neįsivaizduoju, ką reiškia nieko neveikti“
Ona Granickienė savęs labai linksmu žmogumi nevadina. „Esu optimistė. Linksmumas ir optimizmas — skirtingi dalykai. Būti optimiste man padeda darbas. Nė dienos nuo 1982 — ųjų rugpjūčio pirmosios nesu nedirbusi. Nežinau, kas atsitiktų, jei neturėčiau užsiėmimo. Gal ir optimizmas išgaruotų?“, — svarstė moteris.
Tarp daugybės kolektyvų, kuriems O. Granickienė vadovavo ar kuriuose dalyvavo — ir vaikų lėlių teatras, ir dramos kolektyvas, ir mišrus ansamblis. Režisuoti ir rimti, ir priverčiantys nubraukti juoko ašarą spektakliai, nuotaikingos programos.
„Mišraus ansamblio vadovės Onos Stankienės galvoje tokie scenarijai gimsta, tik spėk režisuoti ir vaidinti, — pasakoja O. Granickienė. — Aplinkui yra gyvenusių moterų su neįprastais vardais. Taip mūsų pasirodymuose aš gavau Bistrancijos vardą, atsirado ir Auzebija bei Eufrozina, Apolonija. Vaidiname apie tai, kas iš tikrųjų vyksta. Pavyzdžiui, kai prasidėjo emigracija iš Lietuvos, parengėme pasirodymą apie laimės ieškojimą už jūrų marių, paieškų tarnybą“.
Ne vienerius metus junkiliškė drauge su kelmiške Rita Ščiglinskiene ar O. Stankiene veda labai populiarias Kelmėje kaimiškos muzikos šventes „Graži mūsų šeimynėlė“. Pačios, viena kitą papildydamos, kuria scenarijus.
„Bistrancijos vardas man jau prigijo. Nueinu, būna, į Kelmės turgų, o mane nepažįstamos moteriškės sveikina: “Labas, Bistrancija. Kaip laikaisi?“. Smagu. Atsiranda grįžtamasis ryšys“, — pasakojo aktyvi moteris.
„Šiaulių kraštą“ skaito abu su vyru
„Kad ir kaip būčiau užsiėmusi, skaitau kiekvieną “Šiaulių krašto“ numerį. Skaitymas — kaip neišgydoma liga. Ne tik man, bet ir vyrui“, — šypsojosi O. Granickienė.
Jai bene įdomiausios krašto žinios, domina, kaip kultūros žmonės gyvena kituose rajonuose. Būtinai perskaito paskutiniame puslapyje spausdinamus anekdotus, receptus. Pastaruosius išsikerpa ir deda į stalčiuką. Anekdotai kartais praverčia O. Granickienės darbe. Jei anekdotas tikrai juokingas, kodėl jo kitiems nepapasakojus? Pintoje skrynelėje sugulė iš laikraščių iškirpti prasmingi, gražūs žodžiai, buvusių „Kryžkelių“ pamąstymai.
„Prie “Šiaulių krašto“ su vyru esame pripratę. Beje, nuo 1997 — ųjų pradžios iki 1999 — ųjų rugsėjo aš Junkiluose šį laikraštį dar ir platinau. Tada “Šiaulių kraštą“ skaitė apie 20 junkiliškių“, — pasakojo O. Granickienė. Dabar skaitytojų — per pusšimtį.
„Melagių dieną reikia meluoti“
Su O. Granickiene kalbėjomės Juokų arba melagių dienos išvakarėse.
Moteris įsitikinusi: „Melagių dieną reikia meluoti ir visaip apgaudinėti.“ O. Granickienė nepyksta, kai ir ją Melagių dieną kas apgauna, tačiau ne visuomet apgavystės būna vykusios.
Sykį, kai laikė gyvulių, vyras jai į mobilųjį telefoną atsiuntė žinelę, kad jų karvė atsivedė negyvą veršiuką. „Nesupratau tokios nelinksmos apgavystės, bet patikėjau“, — šypsojosi moteris.
Kadangi ši balandžio 1 — oji — penktadienis, Ona Granickienė dirbs mokykloje, pažadėjo būtinai apgauti savo mokinius. Laikykitės!
Užrašė Dalia KARPAVIČIENĖ
OPTIMIZMAS: „Linkiu visiems būti optimistais. Taip lengviau“, — šypsojosi optimizmo niekuomet nestokojanti ilgametė “Šiaulių krašto“ skaitytoja Ona Granickienė iš Junkilų.
Dalios KARPAVIČIENĖS nuotr.