Naujausios
Įtarimai subliuško, randas liko
Praėjo nemažai laiko, kol šiaulietei Vilmai Dunauskei pavyko atsikratyti teisėsaugos jai metamų įtarimų. Poveikiu liudytojai ir grasinimu nužudyti įtartai moteriai teko ištverti ne vieną apklausą, kratą, mobiliojo ryšio patikras ir klausiančius bendradarbių žvilgsnius.
Šiandien įtariamoji V. Dunauskė vienoje byloje pripažinta nukentėjusiąja, kitoje — specialiąja liudytoja. Moteris tikina: mestas šešėlis ir psichologinė įtampa paliko neužgyjantį randą.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Teisinę košę užvirė nebūtos muštynės
Nuo praėjusių metų birželio pradžios įtariamąja pripažinta V. Dunauskė šiandien, po to, kai įtarimai jos atžvilgiu panaikinti, negali kalbėti sulaikydama ašarų. Anot moters, laikas, kai ji buvo įtariama dėl poveikio liudytojai, tapęs slogiu.
V. Dunauskės teigimu, pernai, birželio 7 dieną, iš spaudos sužinojusi, kad ji sumušė Šiaulių rajone, Bertužių kaime, gyvenančią moterį, tuomet kaimynę M.
Esą kaimynę ji mušusi per veidą, smaugusi ir reikalavusi, kad ši neliudytų prieš ją baudžiamojoje byloje. Tokias pretenzijas policijai išdėstė nukentėjusiąja pripažinta kaimynė.
Po kelių dienų V. Dunauskei pareikšti įtarimai dėl poveikio liudytojai.
Ikiteisminio tyrimo metu šiaulietė įrodė, kad incidento dieną kaime nebuvo, dalyvavo giminaičio laidotuvėse. Tai patvirtino ir liudytojai, matę, kaip M. konfliktavusi ne su V. Dunauske, o su kita moterimi.
Po keturių mėnesių intensyvaus teisėsaugos darbo tyrimas, „nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo požymių“, nutrauktas.
Baudžiamoji byla iškelta nukentėjusiosios M. atžvilgiu — jai pareiškiami įtarimai dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Tačiau Šiaulių rajono apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukia „nenustačius nusikalstamos veikos“.
Įkalčių paieškos
Spalio mėnesį, M. policijai parašius skundą, V. Dunauskė vėl atsidūrė teisėsaugos akiratyje, šįkart dėl grasinimų ir įžeidinėjimų trumposiomis žinutėmis. Šioje byloje ji pripažinta specialiąja liudytoja.
Lapkričio pradžioje policijos pareigūnai V. Dunauskės šeimos namuose atliko kratą, tačiau įrodymų, jog būtent ši šiaulietė buvusiai kaimynei galėjo siuntinėti grasinančias žinutes, neaptiko.
Tęsdami tyrimą teisėsaugininkai šių metų vasario 17-ąją nuvyko į V. Dunauskės vyro darbovietę. Patikrintas jo mobilusis telefonas įrodymu netapo — įtarimai, jog galėjo būti grasinama iš sutuoktinio telefono nepasitvirtino.
Tą pačią dieną patikrinti mobiliojo telefono apsilankyta ir V. Dunauskės darbovietėje, tačiau moters rasti nepavyko — ji sirgo. Ryšio priemonė buvo iškrėsta po dienos šiaulietei atvykus į Šiaulių rajono policijos komisariatą. Įkalčių nerasta.
Šis tyrimas tęsiamas. Ieškoma įtariamojo, galimai grasinusio trumposiomis žinutėmis.
Įtariamosios etiketė
Šių metų vasario 21 dieną Generalinė prokuratūra informavo atnaujinanti ikiteisminį tyrimą M. atžvilgiu dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo organizavimas perduotas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai.
Generalinė prokuratūra akcentavo, kad Šiaulių rajono apylinkės prokuratūra, neteisėtai nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl melagingo įskundimo, negali jo atnaujinti ir tęsti.
Atnaujinus tyrimą dėl galimai melagingo įskundimo, V. Dunauskė iš buvusios įtariamosios tapo nukentėjusiąja. Teisėsaugos karuselė įsisuko iš naujo.
Tačiau V. Dunauskė nesijaučia gerai, o to, ką jai teko išgyventi, nelinki niekam. Labiausiai moterį slegia įtarimų šešėlis.
„Jaučiuosi šlykščiai, daugiau nei pusmetį negalėjau atsikratyti įtarimų, — “Šiaulių kraštui“ sakė V. Dunauskė. — O dabar, kai jie oficialiai panaikinti, prilipo tarsi kokia etiketė. Nežinau, kada įstengsiu viską pamiršti.“
Anot šiaulietės, psichologiniai išgyvenimai labiausiai ją persekiojantys darbe, kur lankėsi įrodymų dėl grasinimo žinutėms ieškantys policijos pareigūnai. Dėl to esą ne kartą tekę atsakinėti į kolegų klausimus, ką ji „prisidirbo, jog yra ieškoma policijos“.
Įtampą labiau padidino, kai pareigūnai apsilankė sutuoktinio darbe ir išnaršė jo telefoną. Dar krata namuose. Moteris teigia nuo tyrimo niekada nesislapsčiusi, o į apklausas visuomet atvykdavusi laiku. Tačiau teisėsauga, šiaulietės žodžiais, ją persekiojo tarsi su žudikę.
Ikiteisminio tyrimo metu depresija susirgusi moteris tvirtina, kad pareigūnai ikiteisminį tyrimą galėjo atlikti taip, kad jis nesukeltų dviprasmiškų minčių aplinkiniams, tačiau atliko viešai.
V. Dunauskė apie dvejonių jai keliantį teisėsaugos darbą informavo LR Prezidento kanceliariją, Generalinę prokuratūrą ir Šiaulių rajono policijos komisariato vadovybę.
Komentaras
Tyrimui teisėti įvairūs būdai
Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gintaras MISEVIČIUS:
— Nė vienam iš mūsų nepatiktų, kad darbovietėje lankytųsi policija ir mūsų ieškotų, bet toks gyvenimas, pareigūnai privalo tirti įvykį, todėl jie gali ieškoti ne tik įtariamojo, bet ir nukentėjusiojo ar liudytojo.
Baudžiamojo proceso kodeksas nurodo kad asmuo į apklausą iškviečiamas šaukimu, taip pat gali būti kviečiamas telefonu ar kitais būdais, kurių baigtinio sąrašo nėra.
Kvietimas atvykti į apklausas gali būti įteikiamas ir per darbovietės administraciją, t.y., galima užeiti į raštinę, tačiau nedraudžiama, ieškant reikiamo asmens, bendradarbių pasiteirauti, kur jį rasti.
Apsilankymas darbovietėje su tikslu iškviesti į apklausą, jei, tarkime, policijos pareigūnai važiavo pro šalį ir užėjo, jokio pažeidimo nebus.
Lankymosi įtariamojo ar kito proceso dalyvio darbovietėje tvarkos nei Baudžiamojo proceso kodeksas, nei kitas teisės aktas išsamiai nereglamentuoja. Jei tokia paieška liudytojas, įtariamasis ar nukentėjusysis liko nepatenkintas, jis turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančio policijos komisariato viršininką, kuris patikrintų, ar toks būdas, apsilankant darbovietėje, buvo būtinas.
Jei tas viešumas yra per daug ir neigiamai išreiškiamas — policijos pareigūnai garsiai šūkauja, vadina ieškomą asmenį kaltininku ar panašiai, nurodo apie galimą asmens sulaikymą ar suėmimą, komisariato viršininkas ir turėtų imtis priemonių juos sudrausminti ir nubausti. Tačiau ir toks elgesys bus ne Baudžiamojo proceso kodekso, o pareigūno etikos pažeidimas.
Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu taptų tokie veiksmai, kaip grasinimas smurtu ar jo panaudojimas, žmogaus orumą žeminantys kreipiniai, neatitinkantys tikrovės bei sveikatai kenkiantys veiksmai. Bet kuriuo tokiu atveju asmuo gali kreiptis į policijos komisariato viršininką arba prokuratūrą.
ĮTARIAMOJI: Ikiteisminio tyrimo metu neįrodyta, kad šiaulietė smurtavusi prieš savo kaimynę, todėl gresianti atsakomybė panaikinta.
TYRIMAS: Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gintaras Misevičius tvirtino, kad, siekiant atlikti objektyvų tyrimą, įmanomi įvairūs būdai ir procesiniai veiksmai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.