
Naujausios

Ekspedicijos
– Visi, kuriems rūpi savo krašto praeitis, rinkosi į kraštiečių šventes, dalinosi prisiminimais, braižė savo gimtinių takus, atkūrė kaimynų kiemus. Labai dėkingi Biržų krašto muziejaus "Sėla" muziejininkei Snieguolei Kubiliūtei už vertingą istorinę informaciją iš muziejaus fondų. Daug apkeliavome, užrašėme prisiminimų, patikslinome faktų. Paieškos vedžiojo ne tik pas vietinius gyventojus. Pasiekėme ir kaimyninius rajonus – Pasvalį, Panevėžį, Latviją. Koks prisiminimų upės gylis, kiek gyvos išnykusių kaimų dvasios pagauta ir atskleista, priklauso nuo mūsų sutiktų žmonių, jų liudijimų. Dėkinga visiems už geranoriškumą, – "Biržiečių žodžiui" kalbėjo Smilgių kaimo bendruomenės pirmininkė, kultūros darbuotoja Danguolė Plentauskienė.
Ekspedicijoje ketverius metus Danguolę lydėjo būrys bendraminčių. Tarp jų buvęs kraštietis (toliūnietis) Albertas Drevinskas. Albertas fotografavo išnykusius kaimus ir kiekvienai kraštiečių šventei rengė įspūdingas nuotraukų parodas. Kraštiečių švenčių vedėja – Pasvaliečių padalinio bibliotekininkė Aušra Ūselienė. Išnykusių kaimų istorija sudomino ir jaunosios smilgiečių kartos atstovę Dovilę Drabkovaitę.
Paskutinė ekspedicijos stotelė pasiekta šiemet. Stotelė išskirtinė. Iš užmaršties bandyta prikelti Latvijos pasienyje išsidėsčiusius kaimelius, dvarų kraštą: Kuosakių, Putrių, Zigelių dvarus, Olepų vienkiemį, Laumekių, Pleirių kaimus.
– Pagal žmonių pasakojimus paieškos renkant ir tikslinant faktus apie dvarų kraštą mus vedė į Pasvalį pas Burčikų šeimyną. Burčikai mums padėjo atkasti Purvių dvaro istoriją. Vykome pas kraštietę Biržuose Zitą Putelienę (Dambrauskaitę), pasiekėme net Bauskės senelių pensionatą. Ten gyvena kraštietė Viktorija Malanka (Simanavičiūtė). Panevėžyje suradome net Zigelių dvaro savininko Zigelio palikuonę Eveliną Kairienę (Zigelytę). Prisiminimais apie šį kraštą mums talkino vietiniai: Petronelė Variakojienė (Navalinskaitė), Regina Janulevičienė (Mikšytė), Juozas Šatas ir kiti, – pasakojo ekspedicijos vadovė Danguolė Plentauskienė.
Pasak Danguolės, nuvykę pas panevėžietę Eveliną Kairienę (Zigelytę) smilgiečių atstovai irgi turėjo ką jai pasakyti. Zigelių dvaro savininko palikuonė sužinojo: jos prosenelių relikvijos saugomos Biržų krašto muziejaus "Sėla" fonduose. Ji pažadėjo atvykti į Biržus ir aplankyti muziejų.
Iškilmės prasidėjo malda
Antrąjį liepos sekmadienį į kraštiečių šventę išsiruošusieji vietiniai ir svečiai skubėjo į šv. Mišias Smilgių bažnyčioje. Iš bažnyčios visi išsibarstė po kapinaites. Lankė savo artimuosius, kaimynus, pažįstamus. O po to visų laukė susitikimas su Putrių dvaro gyventojos Irenos Lapėnienės šeima. Irenos dukra Danutė atskubėjo net iš Ispanijos, o sūnus Romas – iš Jonavos. Susitikimas labai šiltas ir svetingas. Visi dalinosi prisiminimų nuotrupomis. Džiaugėsi: Putrių dvaras dar alsuoja gyvybe. Putriuose, prisiminė susirinkusieji, stūkso ir garsusis akmuo "Velnio pėda".
Iš Putrių kelelis vedė į Smilgių kaimo bendruomenės namų kiemelį. Čia tęsėsi šventė.
Dvaro savininkas – bravoro buhalteris
Šventės vedėja – Pasvaliečių bibliotekos bibliotekininkė Aušra Ūselienė vedžiojo išnykusių kaimų pėdsakais. Laumekių kaimo istoriją savo senelio Jackūno prisiminimais praturtino Pasvaliečių seniūnaitijos seniūnaitė Lina Šatienė (Šamšonaitė). Apie Putrius prisiminimais dalijosi medeikietė Ona Tribulytė ir kiti.
Pasak renginio vedėjos Aušros Ūselienės, šie kaimai išsidėstę Latvijos pasienyje. Gyvenamoji vieta suartino dvi tautas, todėl tradicijos, papročiai susipynę tarpusavyje. Šiame krašte gyventa latvių, lenkų, vokiečių, romų... Karo baisumai, tremtys išblaškė, išskyrė šio krašto gyventojų bei dvarų savininkų šeimas. Jie ne savo noru turėjo palikti šį kraštą. Žinios kaip toliau klostėsi jų pačių, vaikų likimai labai skurdžios.
– Putrių dvarą valdė Benjaminas Kolopaila. Jo žmona Albertina Patkauskaitė buvo kilusi iš kaimyninio Apžarnių vienkiemio. Dvarui priklausė 70 ha žemės. Įdomu tai, kad nors Benjaminas Kolopaila ir buvo turtingas, bet jis dirbo Biržų bravore buhalteriu. Kolopailos susilaukė 3 vaikų: Gražinos, Vido ir Vaclovo. Kolopailos palikuonys gyvena Latvijoje, – pasakojo A. Ūselienė.
Ir apgailestavo: ekspedicijos dalyviai bandė ieškoti ryšių. Nepavyko. Kolopailos palikuonys į Smilgių kraštą buvo atvykę, susitvarkė žemės paveldėjimo dokumentus. Atgautas žemes iš pradžių nuomojo, o vėliau pardavė ūkininkams.
Kilnieji Zigeliai
1923 metų duomenimis, Pleirių kaime buvusiame Zygelių dvare 1923 metais gyveno 51 žmogus. Dvarui priklausė 230 ha žemės. Dvaro savininkas, pasakojo Aušra Ūselienė, buvo vokietis Egonas Zigelis. Jo žmona Marija Balčiūnaitė. Pasak amžininkų, Zigelienė garsėjo savo kilnia širdimi ir stengėsi padėti prasigyventi romų tautybės žmonėms. Jiems imdavo paskolas. Zigeliai labai mylėjo ir savo kumečius. Kumečių vaikai buvo jų krikštavaikiai. Olepų vienkiemį taip pat valdė Zigelių palikuonys.
Kuosos akis ir saldainių fabrikas
Apie Kuosakių dvaro kilmę pasakoja legenda: statant šį dvarą nuspręsta į dvaro kampą įmūryti jauną merginą – tvirtybės, sėkmės simbolį, kad ji savo akimis stebėtų atvykstančius ir išvykstančius iš dvaro. Bet dvaro statytojams pagailo gražuolės ir jie į dvaro kampą įmūrijo... kuosą. Iš čia ir kilęs dvaro pavadinimas: Kuosakis.
Kuosakių dvaro paskutinis valdytojas – Cemnolonskas. Vietiniai jį vadino Čimolonsku. Dvaro valdytojas turėjo ir savo emblemą. Emblema "Cemno" buvo pritvirtinta prie važelio. Kai ponas važiuodavo su važeliu į bažnyčią, visi matydavo emblemą iš tolo.
Pasak istorijos šaltinių, iš Kuosakių dvaro po Smilgių apylinkes išplito ir pomidorai. Kažkas pomidorus pamatė dvare, paskanavo, patiko ir vėliau parsivežė ir pabandė patys auginti.
Pasak A. Ūselienės, Kuosakių dvare stovi kryžius, vienos mergaitės nelaimingos meilės liudytojas. Išlikusios dar Kuosakių kapinaitės. Jose rymo tik vienintelis paminklas lenkaitei Marijai. Šiose apylinkėse ilgai sklandė kalbos apie Kuosakių dvare užkastą lobį. Lobių ieškotojai jo ieškojo. Pasakojama, kad vienai šeimai pavyko lobį rasti. Šeima iš šio krašto išvyko.
Kuosakius garsino karvučių saldainių fabrikas. Fabrikas buvo pavadintas dvaro savininko Cemnolonsko dukters vardu: "Danutė".
Lauktuvėms
Kraštiečiams renginio organizatoriai pristatė įspūdingą vietovardžių žemėlapį. Jame visas keturių metų triūsas – ekspedicijos metu aplankyti ir naujai atrasti išnykę kaimai. Vietovardžių žemėlapis ant Smilgių bendruomenės muziejaus sienos. Ekspedicijos metu surinkta medžiaga – į metraštį. Šventės prizais apdovanoti ištvermingiausieji, kurie ketverius metus keliavo išnykusių kaimų pėdsakais ir bandė įminti šio krašto istorijos mįslę. Loterijoje buvo galima išlošti prizų – puodelių, magnetukų su gimto krašto vaizdais.
Šventėje koncertavo Smilgių vokalinis ansamblis "Smiltis" (vadovė Vilita Vasiliauskienė), Smilgių folkloro ansamblis "Lakštupė" (vadovė D. Plentauskienė). Kraštiečius šokdino kaimynai – Pasvalio rajono Saločių kultūros namų ansamblio "Mūšos aidai" muzikantai.
FOTO AUTORIUS Alberto DREVINSKO nuotr.
FOTO APRASAS putriai-artimi.jpg
FOTO APRASAS putriai-prisiminimai.jpg
FOTO APRASAS putriai-dalyviai.jpg
FOTO APRASAS putriai-sniege-danguole.jpg
FOTO APRASAS putriai-dainuoja.jpg
FOTO APRASAS