Trečiadienio popietę paskambinusi Kirkilų kaimo gyventoja pasidžiaugė gražia Reginos ir Vytauto Nemanių iniciatyva – šie žmonės nusprendė sutvarkyti ir atnaujinti kaimo kapinaitėse esantį kryžių.
Sugrįžo
Atvykę į kapines, pavėsyje nuo saulės, radome Reginą, o Vytautas ruošėsi darbams – statė kopėčias, maišė dažus. Vyras bendrauti nelabai norėjo, nes, kaip pats teigė, geri darbai neturi tapti reklama. Tačiau geri darbai, mūsų manymu – ne reklama, bet pavyzdys.
R. Nemanienė pasakojo, kad tiek jos vyras, tiek ji pati, kilę iš šio krašto, tačiau gyvenimas juos nubloškė į Panevėžį. Tačiau susiklosčius palankioms aplinkybėms, šeima sugrįžo į gimtąjį Biržų kraštą – atsikraustė į tuštoką, tylų ir ramų Kirkilų kaimą.
Bendruomenė klestėjo
Moteris ne vienerius metus vadovavo vietos bendruomenei. „Turėjome labai gražias tradicijas. Bendruomenė buvo labai populiari, organizuodavome renginius. Kadangi į Kirkilų ežerėlius važiuodavo žvejoti daug žvejų, bendruomenei žuvų nestigo. Todėl turėjome tradiciją virti žuvienę bei kepti blynus. Buvome subūrę gyventojus iš visų aplinkinių kaimų bendram renginiui. Žmonėms bendruomenės reikėjo, bet dabar laikai pasikeitė“,− pasakojo moteris.
Bendruomeniškumas išlikęs
Prieš dešimt metų gyventojai nusprendė kapinaitėse pakeisti kryžių. „Nuomonių buvo įvairių – vieni šiai minčiai pritarė, kiti norėjo kryžių kelti į kitą vietą. Tačiau kunigas Tubys, kurio mūsų gretose nebėra, tada žmonėms pasakė, kad naujas kryžius turi atsidurti ten, kur anksčiau stovėjo senas. Todėl, daugumos nuomone, jį pastatėme priešais vartelius. Buvęs Kalnų miško eigulys kryžiaus gamybai skyrė ąžuolą“,− prisiminė Regina. Pasak jos, ąžuolą vietos meistrai išpjovė, kiti išdrožė ir visi kartu pastatė.
Atnaujino savo iniciatyva
Per dešimtmetį sudūlėjęs senas kryžius buvo atnaujintas. Niekieno pagalbos neprašę, Nemaniai nusipirko dažų, susirinko įrankius ir kibo į darbus. „Kas padarys, jeigu nepadarysime mes. Kiekvienas galime kažką gražaus sukurti“,− kalbėjo Vytautas. R. Nemanienė pasakojo, kad Kirkiluose gyvenanti Emilija labai prisideda prie apleistų kapaviečių tvarkymo. „Nėra nei vieno žolėmis apaugusio kapo, per šventes uždega žvakutes ant tų žmonių kapų, kurių niekas nebeprisimena“,− sakė Regina.
Per dvidešimt pastarųjų metų Kirkilų kaimas pasikeitė. „Niekada negalvojome, kad bus taip – mašinos važiuoja ir važiuoja. Viskas prasidėjo nuo apžvalgos bokšto pastatymo, po to – pramogų parko sukūrimo. Kai prisimenam, tai anksčiau čia buvo tylu ir ramu, automobilis retai pravažiuodavo, o dabar nuolatinis judėjimas“,− sako Regina ir skuba padėti vyrui atnaujinti kryžių.