Kaimuose visada ir visais laikais buvo gerbiamos felčerės. Jos pirmosios skubėdavo į gimdyvės namus aplankyti gimusio kūdikėlio. Felčerės lankė ir tuos, kuriems reikėjo suleisti vaistuų, pamatuoti kraujospūdžio, paklausyti plaučių. Per pastaruosius kelerius metus beveik neliko kaimuose medicinos punktų, nebereikia ir felčerių. Bet dar yra gyvenimo užgrūdintų, baltą chalatą dėvinčių moterų, kurias vis dar vadina felčerėmis, sesutėmis, „daktarytėmis“. Viena iš jų – Rimvyda Jonikienė, gyvenanti Nemunėlio Radviliškyje.
Spontaniškas apsisprendimas ir pažintis su Vilniumi
Felčerė Rimvyda Jonikienė, gyvenanti savo gimtame tėvų namelyje pačiame Nemunėlio Radviliškio centre, visą savo gyvenimą, jau 45 metus, praleido vilkėdama baltą chalatą. Nors jaunystėje savo gyvenimą buvo numačiusi susieti su ekonomika, Rimvyda pritrūko konkurso balų ir pasirinkimą teko keisti.
Važiuojant autobusu iš Kauno, jai spontaniškai kilo mintis išlipti Panevėžyje ir… įgyvendinti „planą chuliganą“ – stoti į Panevėžyje veikiančią Medicinos mokyklą. Kaip sugalvojo, taip ir padarė.
Baigusią Panevėžio medicinos mokyklą, Rimvydą paskyrė dirbti neseniai Vilniuje atsidariusioje Vaikų ligoninėje. Šioje gydymo įstaigoje, pamena pašnekovė, buvo jaunas ir puikus kolektyvas. Laisvomis dienomis Rimvyda sėsdavo su draugėmis į miesto troleibusą ir važiuodavo, kaip pati sako, susipažinti su miestu. Pasiima žemėlapį ir sprendžia: „kur važiuosim – į Kalnų parką? Važiuojam…“. Taip Vilniuje buvo aplankyta galybė spektaklių, su draugėmis pasisėdėta jaukiose kavinukėse.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/