Mažosios Lietuvos enciklopedijoje humanitarinių mokslų daktaras, docentas Jonas Tatoris pristatomas kaip XX – XXI amžiaus architektas, istorikas, menotyrininkas, laisvalaikiu kūręs akvareles, kurios jo bičiulio menotyrininko Petro Šmito žodžiais „menine forma, gera technika, gilia vidine nuotaika, profesionalumu prilygsta geriausiems Lietuvos akvarelininkų darbams“.
Gimtinė – Medeikiai
Gimė Jonas Tatoris 1925 metų birželio 17 dieną Medeikiuose, ūkininkų Jokūbo ir Emilijos Tatorių šeimoje. Tėvai turėjo 20 hektarų žemės. Gyveno pasiturinčiai. Biržų gimnazijoje piešė karikatūras „Krambambuliui“. Jonas, baigęs Medeikių pradinę mokyklą, mokėsi Biržų gimnazijoje. Klasėje buvo pripažintas dailininkas. Piešimo mokytojo Povilo Andrėjausko paskatintas susižavėjo akvarele, kuri daugeliui metų taps jo mėgstamu laisvalaiko užsiėmimu.
Prisiminimų knygelę „Po gimnazijos saule“ parašęs J. Tatorio bendraklasis Adolfas Balčiūnas prisimena, kad jų klasėje vokiečių okupacijos metais buvo leidžiamas ranka rašytas leidinėlis „Krambambulis“. Ant jo viršelio užrašyta, kad tai – kišeninis VIII a klasės sienlaikraštis. Klasės dailininkas J. Tatoris paruošdavo nedidelę, kelių lapų knygelę, nupiešdavo viršelį ir paleisdavo keliauti per klasę. Kas ką norėjo, tą laikraštėlyje ir rašė. Laikraštėlis buvo iliustruojamas karikatūromis, jame pasijuokiama iš vokiečių, negerovių gimnazijoje ir gyvenime. Kartą Jonas nupiešė karikatūrą: didele adata, kaip lopai siuvamos prie Vokietijos žemėlapio Lietuva, Latvija, Estija. Kažkas iš gimnazistų po piešiniu parašė: „lopą dėdami prie lopo, kūriam naująją Europą.“ O Jonas Mekas pridėjo:
„Dėl duonos ir bekonų išlaisvinot jus mus,
Prigrūdot savo ponų lietuviškus dvarus.
Jau kelnės smukti ima – nebėra guzikų,
O valsčiuj už leidimą paprašot lašinių“.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/