Meno galerijoje – savitas žvilgsnis į pasaulį

Bir­žų PORT­FO­LIO me­no ga­le­ri­jo­je ati­da­ry­tos dvi pa­ro­dos. Bir­žie­tė gra­fi­kė Go­da Bal­bie­ra (Bal­bie­riū­tė) pri­sta­tė ak­va­re­lės ir alie­ji­nių da­žų mo­no­ti­pi­jos pa­ro­dą "Pa­va­sa­ris atei­na" (“SPRING IS CO­MING“). Me­ni­nin­kė Go­da anks­tes­niais me­tais, su­si­do­mė­ju­si bo­ta­ni­niu me­nu, yra nu­ta­piu­si gry­bų ir dar­žo­vių. Šį kar­tą me­ni­nin­kė ro­do nuo­sta­bius gė­lių pa­veiks­lus.

Ki­tą pa­ro­dą ga­le­ri­jo­je su­ren­gė jau­niau­sia ga­le­ri­jos me­ni­nin­kė Mo­na Les­kaus­kai­tė, ku­riai dar tik sep­ty­ne­ri me­tai. Mo­na sa­vo pa­ro­dą pa­va­di­no “Apie gam­tą. Apie mus”.

Pris­ta­ty­mas

Į pa­ro­dų ati­da­ry­mą su­si­rin­ko daug Go­dos ir Mo­nos drau­gų bei ger­bė­jų. Au­to­res pri­sta­tė ga­le­ri­jos šei­mi­nin­kė Li­ja­na.

Po­nios Li­ja­nos ma­ny­mu, me­ni­nin­kė Go­da yra per­spek­ty­viau­sia Bir­žų me­ni­nin­kė. Stip­ri mąs­ty­mu, me­ni­ne iš­raiš­ka, meist­rys­te. Ši, nau­ja pa­ro­da „Pa­va­sa­ris atei­na” – tre­čia me­ni­nin­kės per­so­na­li­nė pa­ro­da Bir­žuo­se. Dai­li­nin­kė Go­da ste­bi­na te­mų, at­li­ki­mo tech­ni­kos įvai­ro­ve. Vie­no­je anks­tes­nių pa­ro­dų ma­tė­me Go­dos pui­kiai nu­pieš­tus gry­bus, dar­žo­ves. Da­bar­ti­nė­je pa­ro­do­je – gė­lių pa­veiks­lai.

Ga­le­ri­jos sa­vi­nin­kė Li­ja­na pri­sta­tė ir sa­vo sep­tyn­me­tės duk­ters Mo­nos pa­ro­do­je ro­do­mus dar­bus. Po­nia Li­ja­na sa­kė ma­tan­ti ry­šį tarp bran­džios me­ni­nin­kės Go­dos ir jau­nos Mo­nos dar­bų. Mat abie­jų kū­ri­nius sie­ja gam­tos te­ma. Pa­sak Li­ja­nos, Mo­nai la­bai pa­tin­ka pieš­ti. Ta­čiau ji ma­to už­terš­tą gam­tą. Jai skau­du dėl to, kas vyks­ta pa­sau­ly­je. Sa­vo dar­bais kvie­čia žmo­nes my­lė­ti gam­tą.

Apie gė­lių ta­py­mą

Mo­na bend­ra­vo su sa­vo bend­raam­žiais ger­bė­jais, o Go­da „Bir­žie­čių žo­džiui” pa­pa­sa­ko­jo apie gė­lių ta­py­mą. Anks­tes­niais me­tais, su­si­do­mė­ju­si bo­ta­ni­niu me­nu ta­pė gry­bus ir dar­žo­ves. Ta­čiau me­ni­nin­kei vi­sa­da la­bai pa­ti­ko gė­lės. Tik jas nu­ta­py­ti – sun­kus už­da­vi­nys. „Kol nu­ta­pau gry­bą dar dar­žo­vę, už­trun­ku apie sa­vai­tę. Gė­lės tiek lai­ko po­zuo­ti ne­ga­li. Neišt­ve­ria. Nu­me­ta žied­la­pius, – pa­sa­ko­jo me­ni­nin­kė. – To­dėl gė­les nu­ta­piau grei­tuo­ju bū­du”. Tas bū­das – ak­va­re­lės ir alie­ji­nių da­žų mo­no­ti­pi­ja. „Taip ta­pant, gė­lę ga­li­ma nu­ta­py­ti per die­ną”, – sa­kė Go­da ir pri­dū­rė, jog taip ta­py­ti gė­les iš­drį­so pa­ma­čiu­si ško­tų me­ni­nin­kės Eli­za­beth Blac­kad­der dar­bus. Šios me­ni­nin­kės ak­va­re­lės tar­si tar­pi­nis va­rian­tas tarp tiks­laus bo­ta­ni­nio gė­lių at­vaiz­da­vi­mo ir daug lais­ves­nio bei grei­tes­nio ta­py­mo bū­do. Taip ta­pant pa­veiks­le ne tik at­pa­žįs­ta­ma, ko­kios rū­šies ir veis­lės au­ga­las yra nu­ta­py­tas, ta­čiau at­si­klei­džia ir to au­ga­lo cha­rak­te­ris. „Man rū­pi gė­lės rū­šis, veis­lė ir in­di­vi­dua­lus cha­rak­te­ris”, – pri­si­pa­ži­no me­ni­nin­kė.

Me­ni­nin­kės Go­dos gė­lių su cha­rak­te­riais pa­veiks­lus ir pra­de­dan­čios kū­rė­jos Mo­nos dar­bus PORT­FO­LIO ga­le­ri­jo­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti iki ko­vo 15 die­nos.