Medeikių bendruomenė susitvarkė šulinį

Dau­giau kaip prieš me­tus prie Me­dei­kių bend­ruo­me­nės pa­sta­to esan­čia­me šu­li­ny­je pri­trū­ko van­dens.

Bend­ruo­me­nės na­muo­se vyks­ta įvai­rūs ren­gi­niai, žmo­nių su­si­bū­ri­mai, to­dėl dėl to iš­ki­lo ne­pa­to­gu­mų. Šis klau­si­mas spręs­tas ir bend­ruo­me­nės na­rių su­si­rin­ki­me. Vie­ni na­riai siū­lė ieš­ko­ti rė­mė­jų, o ki­ti – pa­tiems rink­ti lė­šas ir im­tis dar­bų. Kal­bos kal­bo­mis, o dar­bai ne­ju­dė­jo į prie­kį. Dvi bend­ruo­me­nės ak­ty­vis­tės, kai­my­nės Al­vi­na Tri­vo­lai­tė ir Ri­ma Brie­die­nė, be­si­šne­ku­čiuo­da­mos pa­vė­si­nė­je su­ta­rė: kol orai dar pa­lan­kūs, rei­kia me­dei­kie­čius su­ju­din­ti, im­tis ini­cia­ty­vos. Al­vi­na ir Ri­ma ki­tą die­ną jau vars­tė žmo­nių du­ris, rin­ko lė­šas, ieš­ko­jo meist­rų bū­si­miems dar­bams. Dau­ge­lis me­dei­kie­čių su­ma­ny­mui pri­ta­rė. Per tris die­nas mo­te­rys su­rin­ko pi­ni­gus, iš­si­kvie­tė meist­rus. Šu­li­nys bu­vo pa­vo­jin­gas, ren­ti­niai su­si­dė­vė­ję, iš­si­krai­pę, tarp jų ak­me­nys. Meist­rai bi­jo­jo lip­ti į šu­li­nį, kad ak­me­nys jų neužg­riū­tų. Ke­li šu­li­nio ren­ti­niai pa­keis­ti, šu­li­nys iš­va­ly­tas, įreng­tas nau­jas hid­ro­fo­ras ir t. t. Meist­rai dir­bo su­ma­niai, greit. Šu­li­ny­je at­si­ra­do van­dens.

Al­vi­nos Tri­vo­lai­tės ir Ri­mos Brie­die­nės žo­džiais, gir­ti ir dė­ko­ti rei­kia ne joms, bet tiems su­pra­tin­giems, ge­ra­no­riš­kiems me­dei­kie­čiams, ku­rie ak­ci­ją pa­lai­kė, au­ko­jo pi­ni­gus.