„Štai ir užbaigėme mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus! Metai pareikalavo tikrai nemažai bemiegių naktų, mūsų jėgų, sveikatos, nervų ir, svarbiausia, finansų... Deja, liko truputis skolų. Labai norėtume žengti į naujus metus be jų!“ – socialinio tinklo paskyroje po renginių maratono žinutę paskelbė Pačeriaukštės bendruomenės pirmininkė Edita Čepokienė.
Maži miesteliai metams tapo sostinėmis
Visoje Lietuvoje nuvilnijo atgarsiai apie daugybę renginių, kuriuos organizavo penkios Mažosios Lietuvos kultūros sostinės: Pačeriaukštė, atstovavusi Biržų rajonui, Kulautuva (Kauno r.), Marcinkonys (Varėnos r.), Baraginė (Marijampolės r.) ir Plateliai (Plungės r.).
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija savo tinklapyje skelbė, kad nuo 2018 metų Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkst. eurų svarbiausiems Mažųjų kultūros sostinių projektams. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Lietuvos savivaldybių asociacija, Kultūros ministerija, Lietuvos seniūnų asociacija.
Tačiau ar iš tikrųjų ministerija ir kiti partneriai vykdo savo finansinius įsipareigojimus taip pat, kaip reikalauja ataskaitų iš bendruomenių, kurios prisiėmė didžiulę atsakomybę, įgyvendindamos mažųjų kultūros sostinių projektus? Tą ir pabandėme išsiaiškinti.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com