Mintyse Daumėnų kapines vadinu literatūriniu Panteonu, nes čia guli ne vienas, kurio vardas šiandien aptinkamas gimtosios literatūros ir raštijos puslapiuose. Čia ilsisi meilės literatūros pradininkas Ansgaras Rožėnas, 1841 metais Vilniuje išspausdinto pamokslo apie Biržų bažnyčios klebono Mateušo Markevičiaus teisingą gyvenimą autorius ir leidėjas, Pabiržės bažnyčios kunigas ir parapijinės mokyklos mokytojas Tadas Lichodzejauskas, taip pat 1863 metų sukilėlis, Sibiro tremtinys Julius Anusavičius, bei poetas Paulius Drevinis, o netoliese, upelio pakrantėje – ir nespėjusio išsiskleisti šviesaus talento Mamerto Indriliūno amžinojo poilsio vieta.
MEILĖS LYRIKOS PRADININKAS
Rytiniame kapinių kampe aplankau seniausią paminklą. Jis skirtas Ansgarui Juozapui Rožėnui, kukliam eiliuotojui. Šiandien žinomi tik trys apie 1900 metus užrašyti ir pirmą kartą Juozo Tumo – Vaižganto knygoje „Tremtiniai ir romantikai“ paskelbti Ansgaro Rožėno eilėraščiai. Manoma, kad jie buvo sukurti apie 1838 metus.
Tuomet autorius turėjo trisdešimt metų. Eilėraščiuose išlaikytos Pabiržės tarmės ypatybės. Vaižgantas tvirtina, kad eilėraščiai („Daina apie nekaltų meily“, „Daina: Doriutyta, širdis mana“, „Daina: Ei Doriuta – Doriutėla“) rodo, jog Ansgaras Rožėnas buvo įgudęs eiliuoti XIX amžiaus būdu, todėl šios eilės „negali būti vienatinės to autoriaus sugalvotos“.
Pagal Ansgaro Rožėno parašytus tekstus dainuojamos dainos turėjusios plisti plačiai, nes vaikystėje Vaižgantas jas girdėjęs ir mokėjęs atmintinai savo gimtinėje, Svėdasų parapijoje, kuri nuo Rastauskinės (taip anuomet buvo vadinama Pabiržė – aut. past.) buvo nutolusi net už dvylikos mylių. Manoma, kad eilių autorius savo sukurtiems žodžiams pritaikydavęs ir melodiją.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/