"Gal ir negerai padariau, kad tų šunų prisiveisiau",- atsiduso Kubilių kaimo, Papilio seniūnijos gyventoja aštuoniasdešimtmetė Nijolė Kvedaravičiūtė. Tačiau tiek į seniūno, tiek į gyvūnų globėjų prašymus leisti sumažinti šunų skaičių ji reaguoja... šypsosi, linksi galva, bet augintinių neatsisako.
Augintinių tiek, kad sunku suskaičiuoti
Papilio seniūnijos seniūnas Renas Čygas skaičiuoja senjorės kieme lakstančius keturkojus. „Surokavo” aštuonis, bet po to suprato, kad tai anaiptol ne viskas – neaišku, kiek dar šunų yra namo viduje. Skaičiuoti tapo beprasmiška, kai šeimininkė pravėrė trobos duris, pro kurias pasipylė įvairaus amžiaus ir dydžio augintiniai. Jie šmirinėjo tai į lauką, tai bėgdavo vidun. Urzgiančių, lojančių, cypiančių šunelių – pilni moters namai.
Vieni keturkojai saugojo šeimininkę, kiti amsėjo kažkur už sienos, treti susispietė ant lovos, artyn nedrįsdami prieiti. Išlindo pasirodyti pats mažiausias, kumščio didumo šunelis – gal poros mėnesių amžiaus. Su seniūnu spėliojome, kad greičiausiai jų yra ir daugiau, nes taip jau gamta surėdyta, kad ne po vieną jauniklį šunų vadoje retai būna. Gyvūnai išties atrodė sulysę, kai kurie netgi ypač – šonkauliai per odą, rodos, matyti.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com