Nida Lungienė (Visockaitė) – Kirdonyse gimusi folkloristė, ilgametė Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblio „Gastauta“ vadovė, energinga moteris ir mama... Vieną saulėtą pietų pertrauką paskyrusi gimtojo krašto laikraščiui, paatviravo – kaip gimsta meilė lietuviškoms tradicijoms, ar turi mūsų folkloras ateitį ir kas jau keliasdešimt metų jai skamba ausyse?
Tarmiškas vaikystės aidas
Pirmuosius septynerius gyvenimo metus Kirdonyse Nida prisimena labai gražius. Augo vienkiemio sodyboje – rymojo medinis namas, plūktiniai tvartai. Įaugęs namų jaukumo, gerumo pojūtis. O kur aukščiau užlipusi, mažoji Nida dainuodavo, – jau tada. „Plėšti“ norėjosi taip, kad visi laukai girdėtų, kuo toliau… Gaila, sodyba dabar apleista. „Bet man liko kalba. Biržiečių tarmė – gimtoji. Į Pasvalį atsikrausčiau kalbėdama biržietiškai. O mano jaunesni brolis Sigitas ir sesė Daiva – jau pasvalietiškai (nors su mamyte visąlaik šnekėjom biržiečių tarme…)“ – pasakoja Nida. Sakoma, jog kalba – mąstymo būdas. Nors čia gyveno trumpai, pasaulį ji pažino būtent biržietiškai. Tad ir geriausi prisiminimai, žmonės bei gražiausi vyrai Nidai – iš Biržų. Džiaugiasi, kad dabar turi kaimynę ir dvi amsamblio nares kraštietes, su kuriomis gali sava tarme pamąstyti. To labiausiai ir pasiilgsta: „Jau iš vaikystės – tarmė man tiesiog skamba… Glosto ausį ir širdį. Tai didžiausias likęs įspūdis“.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Naujos aikštelės šunims imsis kitais metais