Latvygalos gatvės gyventojų požiūrį į vaikus sukritikavo Prezidentas Gitanas Nausėda

Apie mū­sų lai­kų ero­dus

Iš Lat­vy­ga­los gat­vės gy­ven­to­jų ci­niz­mo šį kar­tą su aki­vaiz­džia nuo­skau­da, o ne links­mai, kaip įpras­ta, šai­pė­si net "Dvi­ra­čio ži­nių" kū­rė­jai. O vi­suo­me­nė į bir­žie­čių abe­jin­gu­mą rea­ga­vo itin aud­rin­gai.

Ži­no­mas Lie­tu­vos žur­na­lis­tas, lai­dų ve­dė­jas Rim­vy­das Va­lat­ka ra­šo: "Kaip ži­no­ma iš Nau­jo­jo tes­ta­men­to, ka­ra­lius Ero­das, iš­si­gan­dęs gi­mu­sio Žy­dų ka­ra­liaus, sa­vo bu­du­liams įsa­kė nu­žu­dy­ti vi­sus kū­di­kius. Mū­sų ero­dai at­ro­do kiek hu­ma­niš­kes­ni už bib­li­nį. Jie tik ve­ja 8 ma­žy­lius ir 10 pro­to ne­ga­lią tu­rin­čių li­go­nių iš sa­vo gat­vių ka­ra­li­jų". Čia žur­na­lis­tas dar tu­ri ome­ny­je Žiež­ma­rių gy­ven­to­jus, ku­rie į sa­vo kai­my­nys­tę at­si­sa­ko priim­ti 10 pro­to ne­ga­lią tu­rin­čių li­go­nių.

Vie­šas krei­pi­ma­sis

Su­jau­din­ti pa­sta­rų­jų die­nų įvy­kių, žur­na­lis­tė, vi­suo­me­ni­nin­kė Dai­va Žei­my­tė-Bi­lie­nė ir Lie­tu­vos pa­ro­lim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­tas Min­dau­gas Bi­lius iš­pla­ti­no vie­šą krei­pi­mą­si.

"Mes vi­si daug ir gra­žiai kal­ba­me apie tai, kad kiek­vie­nas iš mū­sų esa­me at­sa­kin­gi už tai, ko­kio­je vals­ty­bė­je mes gy­ve­na­me. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­ja skel­bia, kad žmo­gaus tei­sės ir lais­vės yra pri­gim­ti­nės, o žmo­gaus oru­mą gi­na įsta­ty­mas. Tu­ri­me įsta­ty­mus, ku­rie tu­rė­tų už­tik­rin­ti, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės ne­bū­tų men­ki­na­mi dėl jų ne­ga­lios ar so­cia­li­nės pa­dė­ties. Ta­čiau tai ką pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis ste­bi­me skir­tin­guo­se ša­lies kam­pe­liuo­se, ke­lia di­džiu­lį ne­ri­mą. Du svei­ku pro­tu sun­kiai su­vo­kia­mi at­ve­jai, apie ku­riuos jūs nea­be­jo­ti­nai gir­dė­jo­te. Pir­ma­sis – Bir­žuo­se, Lat­vy­ga­los gat­vės gy­ven­to­jai už­blo­ka­vo glo­bos na­mų sta­ty­bą. Mi­nė­to­je gat­vė­je bu­vo pla­nuo­ta pa­sta­ty­ti glo­bos na­mus aš­tuo­niems be tė­vų glo­bos li­ku­siems ma­ža­me­čiams, ta­čiau da­lis gat­vės gy­ven­to­jų su­rin­ko pa­ra­šus ir pa­rei­ka­la­vo, kad toks ob­jek­tas neiš­kil­tų. Ži­niask­lai­do­je tei­gia­ma, kad mi­nė­to­je gat­vė­je, be ki­tų, gy­ve­na tur­tin­ges­ni vers­li­nin­kai, ku­rie, kaip reik­tų su­pras­ti, ir bu­vo pa­grin­di­niai pa­si­prie­ši­ni­mo vai­kų glo­bos na­mams ini­cia­to­riai. Gy­ven­to­jų pa­ra­šus pa­tei­kė vers­li­nin­kas Al­gir­das Kiz­nis. Pag­rin­di­nis ar­gu­men­tas, ko­dėl ne­ga­li­ma sta­ty­ti vai­kų glo­bos na­mų bu­vo toks: „Tai ra­mi, pui­ki vie­ta prie eže­ro, ateis vai­kai – ir pra­si­dės koš­ma­ras! Mes už vai­kus, bet tik ne mū­sų gat­vė­je! Ši­tiek me­tų gra­ži­no­me ap­lin­ką, o da­bar gra­žiau­sią kam­pe­lį no­ri­te ati­duo­ti vai­kams. Mes ne prieš vai­kus, mes prieš tai, kad vai­kus at­kel­tu­mė­te čio­nai, į gra­žiau­sią vie­tą prie eže­ro ( ci­ta­ta iš LRT.LT straips­nio „Bir­žie­čiai naš­lai­čius vai­kus at­stū­mė be gai­les­čio: mes už vai­kus, tik ne mū­sų gat­vė­je“ 2019 07 31 ). Ta­me pa­čia­me straips­ny­je ci­tuo­ja­mas Pa­če­riaukš­tės se­niū­nas Au­ri­mas Fran­kas tei­gia gir­dė­jęs ar­gu­men­tus, jog tie vai­kai obuo­lius iš­pur­tys, vyš­nias iš­dras­kys, braš­kes iš­min­dys. Ki­taip sa­kant, glo­bos na­mų prie­ši­nin­kai per­ša min­tį, kad glo­bos na­muo­se au­gan­tys vai­kai yra aso­cia­lūs ir ne­pak­lus­nūs. Ar taip ne­pa­žei­džia­mos vai­ko tei­sės? Pa­sip­rie­ši­nus gy­ven­to­jams vai­kų glo­bos na­mus nu­spręs­ta sta­ty­ti ki­to­je gat­vė­je. Ko­dėl? Nė­ra in­for­ma­ci­jos, kad šios sta­ty­bos bū­tų bu­vu­sios ne­le­ga­lios, kad nė­ra lei­di­mų. Aki­vaiz­du, kad pa­si­rink­tas at­si­trau­ki­mo ke­lias vien dėl to, kad pa­si­prie­ši­no ne­pa­ten­kin­ti gy­ven­to­jai. Jei­gu taip nuo­lai­džiau­ja­ma, kaip vals­ty­bė įgy­ven­dins sa­vo pa­ža­dą iki 2020 m. Lie­tu­vo­je pa­nai­kin­ti vai­kų na­mus?

{...} Ger­bia­mi mū­sų vals­ty­bės va­do­vai, Sei­mo na­riai ir at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai, ka­dan­gi jūs nie­kaip iki šiol ne­rea­guo­ja­te į šiuos du įvy­kius, gal ga­li­te at­sa­ky­ti, kas nu­ti­ko su mū­sų ša­li­mi, kad jos pi­lie­čiai ėmė ko­vo­ti prieš silp­niau­sias ir pa­žei­džia­miau­sias vi­suo­me­nės gru­pes: neį­ga­liuo­sius ir tė­vų pa­lik­tus vai­kus? Ko­kia čia mes „ge­ro­vės“ vals­ty­bę ku­ria­me? Ar vals­ty­bės pa­rei­ga – gin­ti silp­niau­sius – šiuo at­ve­ju ne­be­ga­lio­ja? Šie du įvy­kiai jau nė­ra at­si­tik­ti­nu­mas, jie ga­li at­ver­ti Pan­do­ros skry­nią, ka­da mi­nia nu­spren­džia, kaip tu­ri bū­ti. O pa­tir­ties to­kiais at­ve­jais jau tu­ri­me. Šios dvi si­tua­ci­jos jau ne­bė­ra vien tik sa­vi­val­dos ar glo­bos na­mų rei­ka­las. To­kios si­tua­ci­jos pa­ro­do, kad sa­vi­val­da ir vals­ty­bi­nės įstai­gos ne­be­pa­jė­gios pa­si­prie­šin­ti mi­niai ir, tur­būt dėl šven­tos ra­my­bės, jai nuo­lai­džiau­ja. Bet kur mes nu­ke­liau­si­me su to­kia po­zi­ci­ja? Vėl už­da­ry­si­me neį­ga­liuo­sius į ge­tus? Vai­kų na­mų auk­lė­ti­nius vėl su­ki­ši­me į mū­sų vi­sų pi­ni­gus siur­bian­čius ir ma­ža­me­čius trau­muo­jan­čius val­diš­kus na­mus? Šio­se is­to­ri­jo­se įžvel­gia­me ir aiš­kius disk­ri­mi­na­ci­jos dėl ne­ga­lios bei so­cia­li­nės pa­dė­ties po­žy­mius. Ir neį­ga­lie­ji, ir vai­kai pie­šia­mi niū­ro­mis spal­vo­mis, jiems kli­juo­ja­mos eti­ke­tės: vie­niems tvir­kin­to­jų, ki­tiems aso­cia­lų. Ar šiuo at­ve­ju ne­pa­žei­džia­mos žmo­gaus tei­sės? Tie­są sa­kant, net sun­ku svei­ku pro­tu su­vok­ti, kad atė­jo die­na, kai rei­kia nuo žmo­nių sa­va­nau­diš­ku­mo, bu­kap­ro­tiš­ku­mo ir neiš­ma­ny­mo gin­ti pa­čius silp­niau­sius. Tuos ku­rie ir taip li­ki­mo jau nu­skriaus­ti. La­bai ti­ki­mės ir ra­gi­na­me ati­tin­ka­mai rea­guo­ti į šiuos du įvy­kius, iman­tis vi­sų įma­no­mų veiks­mų, iš­siaiš­ki­nant vi­sas ap­lin­ky­bes, gal­būt ne­tgi nu­bau­džiant kai ku­riuos as­me­nis už žmo­gaus oru­mą že­mi­nan­čius pa­si­sa­ky­mus. Ra­gi­na­me iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos nuo­lai­džiau­ja mi­niai, ne­gi­na vie­šo­jo in­te­re­so, ne­si­sten­gia už­tik­rin­ti ly­gių ga­li­my­bių vi­siems Lie­tu­vos pi­lie­čiams. Taip pat ra­gi­na­me per­žvelg­ti mū­sų tei­si­nę ba­zę, nes pra­dė­jus do­mė­tis, kas to­kiais at­ve­jais gi­na to­kių žmo­nių gru­pių in­te­re­sus, paaiš­kė­jo, kad Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mas yra ri­bo­tas, tiks­liau įspraus­tas į tam tik­rus rė­mus, ku­rie ne­lei­džia gin­ti vi­suo­me­nės in­te­re­so pla­čią­ja pra­sme. La­bai ti­ki­mės jū­sų reak­ci­jos, nes už­kirs­ti ke­lią to­kiems at­ve­jams atei­ty­je bū­ti­na. Ki­taip Bir­žų ir Žiež­ma­rių si­tua­ci­jų ma­ty­si­me dar ne vie­ną ir ne vie­na­me Lie­tu­vos kam­pe­ly­je ir mums vi­siems bus la­bai ne­ma­lo­nu, gė­da ir bai­su gy­ven­ti to­kio­je Lie­tu­vo­je".

Laiš­kas ad­re­suo­tas ša­lies pre­zi­den­tui Gi­ta­nui Nau­sė­dai, prem­je­rui Sau­liui Skver­ne­liui, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rui Li­nui Ku­ku­rai­čiui, Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to na­riams, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­riaus tar­ny­bai bei Ly­gių ga­li­my­bių tar­ny­bai.

Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos ko­men­ta­ras

Į šį krei­pi­mą­si su­rea­ga­vo ša­lies va­do­vai.

Pa­sak Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos, tai – tie­sio­gi­nė so­cia­li­nės at­skir­ties iliust­ra­ci­ja, o bai­mė to­kiais at­ve­jais ky­la iš ne­ži­no­ji­mo.

„Jei ga­li­ma so­cia­li­nę at­skir­tį pa­vaiz­duo­ti tie­sio­giai – tai štai, Žiež­ma­rių ir Bir­žų įvy­kiai ją taip ir iliust­ruo­ja. Prob­le­mos ne­nei­gia­me, ta­čiau stu­mia­me ją nuo sa­vęs, kai ji priar­tė­ja prie mū­sų šiek tiek ar­čiau, nei no­ri­me pri­si­leis­ti. Ta­čiau dėl to ji ne­dings­ta“, – LRT.lt po­rta­le tei­gia Pre­zi­den­tas.

„Nei be tė­vų glo­bos li­kę vai­kai, nei žmo­nės su ne­ga­lia ne­tu­ri bū­ti at­stum­ti, at­skir­ti ir stig­ma­ti­zuo­ja­mi. Pa­gar­ba jų oru­mo iš­sau­go­ji­mui – tai mū­sų pa­čių oru­mo ir bran­du­mo įro­dy­mas. Tu­ri­me ras­ti tin­ka­mus bū­dus, kaip pa­žei­džia­miau­sius vi­suo­me­nės na­rius įtrauk­ti į bend­ruo­me­nę, pa­ste­bė­ti jų uni­ka­lius su­ge­bė­ji­mus, priim­ti kaip ly­gia­ver­čius, nes jie to­kie ir yra“, – ra­šo­ma Pre­zi­den­to at­sa­ky­me.

Pa­sak Pre­zi­den­to: „Bai­mė ir tam­sa at­si­ran­da ten, kur žmo­nėms trūks­ta ži­nių ir ge­rų­jų pa­vyz­džių. To­dėl at­skir­ties ma­ži­ni­mas tu­ri ei­ti ko­ja ko­jon su vi­suo­me­nės švie­ti­mu“.

At­jau­tos, tei­gia G. Nau­sė­da, ne­ga­na – pri­va­lo­me jaus­ti at­sa­ko­my­bę už pa­žei­džia­muo­sius ir nuo­šir­džiai rū­pin­tis jų ge­ro­ve. Iš­si­gąs­ti sun­ku­mų ne­tu­rė­tų bū­ti mū­sų ke­lias. Nei bend­ruo­me­nių, nei at­sa­kin­gų val­džios at­sto­vų.

„Gin­ki­me tuos, ku­rie yra la­biau­siai nu­skriaus­ti ir ku­riems rei­kia di­džiau­sio mū­sų vi­sų dė­me­sio. Ačiū tiems, ku­rie šį­kart ne­ty­lė­jo ir gar­siai pra­bi­lo už mū­sų vi­sų ty­lią­ją Lie­tu­vą“, – tei­gia Pre­zi­den­tas.

Sau­lius Skver­ne­lis: "Vie­šai kurs­to­ma nea­py­kan­ta ne­to­le­ruo­ti­na"

Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas Sau­lius Skver­ne­lis sa­vo ko­men­ta­re spau­dai tei­gia: „Nei vie­nas iš mū­sų nė­ra ap­sau­go­tas nuo ne­ga­lios ar se­nat­vės. Nei vie­no iš mū­sų vai­kai ne­ga­li bū­ti tik­ri, kad užaugs glo­bo­ja­mi tė­vų. Be šei­mos li­kę vai­kai, neį­ga­lie­ji, se­ny­vo am­žiaus žmo­nės ne­ga­li tap­ti pyk­čio, pa­nie­kos ar pa­šai­pų ob­jek­tu. Vie­šai kurs­to­ma nea­py­kan­ta ne­to­le­ruo­ti­na“, – tei­gia prem­je­ras.

S. Skver­ne­lis ra­gi­na at­sa­kin­gas cent­ri­nės val­džios ir sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jas kuo grei­čiau ras­ti spren­di­mus.

„Taip pat ra­gi­nu tiek vie­tos bend­ruo­me­nių ly­de­rius, tiek tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas su­pras­ti, kad nea­py­kan­tos kurs­ty­mas ve­da į dar sun­kes­nes vei­kas, ku­rios vė­liau bai­gia­si la­bai liūd­no­mis pa­sek­mė­mis. Jei no­ri­me bū­ti sau­gūs, pir­miau­sia tu­ri­me pa­gal­vo­ti apie sa­vo el­ge­sį ir jo pa­sek­mes. Šio­je si­tua­ci­jo­je vai­kai ir neį­ga­lūs as­me­nys pa­tys neap­si­gins ir jiems tu­ri pa­dė­ti vals­ty­bė“, – tei­gia S. Skver­ne­lis.

"Bū­da­mi šei­mi­nin­kai, priim­ki­me sve­tin­gai"

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras Li­nas Ku­ku­rai­tis taip pat iš­pla­ti­no at­vi­rą laiš­ką, ku­ria­me tei­gia, jog tu­ri­me grą­žin­ti de­šimt­me­čių sko­lą: "No­riu pa­ska­tin­ti Žiež­ma­rių, Bir­žų bei vi­sų bend­ruo­me­nių gy­ven­to­jus, be­si­prie­ši­nan­čius vai­kų ar neį­ga­lių­jų glo­bos na­mų įkur­di­ni­mui sa­vo kai­my­nys­tė­je, pir­miau sta­ty­ti til­tus nei bi­jo­ti ne­ži­no­mų da­ly­kų. Šie vai­kai ar ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­nės ke­lia­si į nau­ją gy­ve­ni­mo eta­pą – gy­ve­ni­mą tarp mū­sų, jie taip pat ku­pi­ni ne­ri­mo ir ne­sau­gu­mo. Tad, bū­da­mi šei­mi­nin­kai, priim­ki­me sve­tin­gai".

Ra­jo­no me­ras V. Ja­rec­kas: "Tai – pa­mo­ka atei­čiai"

"Tai pa­mo­ka ne tik bir­žie­čiams, bet vi­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams. 30 me­tų gy­ve­na­me lais­vo­je Lie­tu­vo­je ir dar neiš­si­va­da­vo­me iš ste­reo­ti­pų. Vie­ša dis­ku­si­ja, ma­nau, nė­ra blo­gai. Kai ku­rie Lat­vy­ga­los gy­ven­to­jai pri­si­pa­ži­no bu­vę su­klai­din­ti, gai­li­si sku­bo­to spren­di­mo. Lat­vy­ga­los gat­vė­je bus su­for­muo­tas skly­pas ir par­duo­tas auk­cio­ne. Džiau­gia­mės, kad ki­tos gat­vės gy­ven­to­jai nu­ro­dė mums lais­vą skly­pą. Pa­si­tik­ri­no­me Na­cio­na­li­nė­je že­mės tar­ny­bo­je ir su­ži­no­jo­me, kad šio skly­po sa­vi­nin­kas at­si­sa­kė. Tad bend­ruo­me­ni­nius na­mus ten ir sta­ty­si­me. O atei­ty­je gy­ven­to­jai ne­tu­rė­tų pa­si­duo­ti vers­lo įta­kai, kaip bu­vo Lat­vy­ga­los gat­vė­je."