Naujausios
Žiemos likutis dar gali būti su sniegu
Lietui ir šilumai sutežinus sniegą, su grauduliu į balas žiūri žiemos sporto entuziastai, tenka atšaukti dalį varžybų. Klimatologas dr. Donatas Valiukas sako, jog gamta – nenuspėjama. Ar po atlydžio žiema į Lietuvą dar gali sugrįžti?
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Orų taisyklių nebūna
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas, klimatologas dr. Donatas Valiukas sako, kad vasaris prognozuojamas gerokai šiltesnis už įprastą lietuvišką klimato normą – beveik 3–4 laipsniais, o kovas – apie vienu laipsniu. „Tačiau tai nereiškia, kad nebus sniego, šaltesnės savaitės, minusinės temperatūros“, – komentavo D. Valiukas.
Gali būti, kad naujai iškritęs sniegas ilgai neišsilaikys ir vėl ištirps. Prognozuojama, jog balandis bus panašus į kovo mėnesį, o gegužė – įprasta.
„Prognozių patikimumas visuomet yra neaukštas, jos tėra orientacinės, todėl nereikėtų labai kliautis. Pavyzdžiui, sausis buvo prognozuojamas šiltesnis, bet buvo labai šaltas. Orus labai veikia atmosferos cirkuliacijos, todėl situacija gali labai greit pasikeisti“, – pažymi D. Valiukas.
Klimatologo pastebėjimu, žiemos sporto varžybų organizatoriai, pasirinkę renginiui laikotarpį sausio pabaigą–vasario pradžią, pasielgė logiškai – žvelgiant į 30–50 metų orų tendencijas, paprastai šis laikotarpis būna šalčiausias per metus.
„Šiemet tai nepasitvirtino. Orų svyravimai neišvengiami, kuo toliau, tuo taip bus dažniau“, – mano klimatologas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikų duomenimis, šiandien daug kur lis. Pietvakarių vėjo gūsiai kai kur sieks 15–20 m/s. Oras šils iki 3–8 laipsnių šilumos.
Sekmadienio naktį daugelyje rajonų prognozuojami krituliai, daugiausia lietus, dieną pereinantis į šlapdribą ir sniegą. Pietvakarių, vakarų vėjas kai kur išliks gūsingas. Temperatūra naktį ir dieną 0–4 laipsniai šilumos.
Pernai metai buvo karščiausi
2015 metai buvo patys šilčiausi Lietuvoje ir visoje planetoje per visą stebėjimų laikotarpį, nurodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 laipsnio – net 2,1 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą. Ankstesnis rekordas priklausė 2008 metams, kai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,2 laipsnio.
Nė vienas praėjusių metų mėnuo Lietuvoje nebuvo karščiausias per stebėjimų laikotarpį, keli mėnesiai (gegužė, birželis, spalis) buvo net šaltesni už standartinę klimato normą.
Aukštą vidutinę metinę oro temperatūrą lėmė labai šilti žiemos mėnesiai. 2015 m. sausio, vasario, kovo mėnesių vidutinė oro temperatūra buvo 4,7–4,8 laipsniao aukštesnė, o neseniai pasibaigęs gruodžio mėnuo – net 5,1 laipsnio šiltesnis už standartinę klimato normą.
Už 2015 m. gruodį šiltesnis buvo tik 2006 m. gruodis, kai oro temperatūra už standartinę klimato normą buvo aukštesnė 6,7 laipsnio.
Karščių rekordai
Pasak meteorologų, 2015 metai buvo permainingi – vasarą po vėsaus birželio sekė šilta liepa bei karštas rugpjūtis. Rugpjūčio 8 d. Lietuvą užplūdus karščio bangai, Birštone oro temperatūra pasiekė 37,4 laipsnio – beveik pakartotas absoliutus Lietuvos temperatūros rekordas (37,5 laipsniai, 1994 liepos 30 d. Zarasuose).
Išskirtinė buvo rugsėjo 1-oji, sumušusi visus rugsėjo mėnesio rekordus: temperatūra pietiniuose Lietuvos rajonuose buvo pakilusi iki 32-34 laipsnių, o Druskininkuose užfiksuotas net 35,1 laipsnio karštis.
Pasaulyje 2015-ieji metai buvo šilčiausi nuo 1880 m. Vidutinė metinė oro temperatūros klimato norma mūsų planetoje yra 14 laipsnių, o praėjusiais metais, remiantis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, vidutinė temperatūra buvo 0,9 laipsnio aukštesnė už XX a. vidurkį.
Meteorologų teigimu, aukštą praėjusių metų temperatūrą pasaulyje lėmė susiformavęs intensyvus El Nino reiškinys Ramiajame vandenyne bei žmonių sukelta klimato kaita.
El Nino reiškinys sukelia trumpalaikį bet staigų temperatūros augimą, o žmonių sukelta klimato kaita – ilgalaikis procesas, dėl kurio temperatūra Žemėje kyla pamažu, tai vyksta dėl atmosferos taršos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŽIEDAI: Ištirpęs sniegas atvėrė augalus – sausio 29 dieną, penktadienį, galvas kėlė tik keletas augalų, užsilikusių nuo rudens.