NYKSIM IR IŠNYKSIM?
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Lietuvoje demografinius duomenis renka ir analizuoja Valstybės duomenų agentūra – VDA. Tad ši VDA spėja, kad iki 2100 metų Lietuva gali netekti maždaug ketvirtadalio gyventojų. Mat visuomenė sens, darbingo amžiaus žmonių mažės.
– Tiek toli žvelgiant į ateitį nėra taip jau ir baisu. Juk dabar gyvename nežinioje dėl rytojaus, – atsiliepė bičiulis Stasys.
Tačiau ir šiandien vaizdelis nėra gražus. Išankstiniais VDA duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 milijonai 887 tūkstančiai nuolatinių gyventojų. O tai net 4 tūkstančiais mažiau negu 2025 metų pradžioje. Per pastaruosius dvidešimt metų nuolatinių gyventojų skaičius nuosekliai mažėjo. Tik nuo 2023 metų ėmė truputį didėti. Ne todėl, kad mūsų jaunos šeimos pradėjo daugiau vaikų gimdyti. Gyventojų padaugėjo dėl tarptautinės migracijos. Juk mūsų gyventojų skaičių padidino pabėgėliai iš Ukrainos, atvykėliai iš kitų šalių. Vis daugiau lietuvių, atsikandę svetimos duonos, sugrįžta į tėvynę. Tačiau tai mus mažai guodžia. Šiuo metu Lietuvoje gimstamumas rekordiškai mažas. Statistiškai viena moteris pagimdo jau mažiau nei vieną vaiką. Taip kasmet Lietuva praranda apie 20 tūkstančių gyventojų. Mūsų valdžia karštligiškai ieško būdų, kaip padidinti gimstamumą.
YRA KELI SIŪLYMAI
Štai Prezidentūra siūlo, kad šeimoms, kuriose gimsta antras ir paskesnis vaikas, 5 metus nereikėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio. Taip per metus už vieną vaiką vienas suaugęs galėtų susigrąžinti apie 4–5 tūkstančius eurų, o per penkerius metus tai būtų daugiau kaip 20 tūkstančių eurų. Buvo siūloma, kad du ar daugiau vaikų auginančius tėvus įdarbinančiam verslui būtų suteikiamos pelno mokesčio lengvatos.
– Kažkas buvo pasiūlęs už trečią vaiką iš karto mokėti 100 tūkstančių eurų premiją, bet džiaugsmingo pritarimo nesulaukė, – prisiminė Stasys. Jo manymu, jaunos šeimos nenori užsikrauti vaikų auginimo naštos, nes tai suvaržo gyvenimo laisvę.
Ne tik vaikų neskubama gimdyti, bet delsiama ir šeimas kurti. Dėl sunkumų turėti savo būstą. Todėl, kad nepavyksta susirasti antrąją pusę. Neseniai mūsų Vyriausybės pasitarime buvo aptariami demografijos reikalai. Tarp įvairių pasiūlymų vienas ministras siūlė pasirūpinti, kad vieniši žmonės lengviau rastų gyvenimo partnerį.
– Aš šeimoms, galinčioms gimdyti vaikus uždrausčiau naršyti internete. Tada rankos būtų laisvos. Būtų daugiau apsikabinimų. Po jų gal ir naujagimių daugiau pasipiltų, – pasišaipė Stasys iš valdžios pastangų padidinti šalyje gimstamumą.
Gera šaipytis, kai niekas nežino, kaip gimstamumo reikalus pataisyti. Tos pačios bėdos ne tik Lietuvoje, bet kone visame pasaulyje.
PADĖS ANEKDOTAS IR GANDRAI?
Bičiulis Stasys prisiminė seną anekdotą, kur pusamžė moteris prašo notaro, kad jis parašytų testamentą, kuriuo moteris visą turtą palieka anūkams. Notaras klausia: kiek turite anūkų? Moteris atsako: – kol kas nė vieno, bet reikia vaikus kaip nors paskatinti.
– Dabartiniai valdžios svarstymai man irgi atrodo kaip iš to anekdoto, – pasakė Stasys. Ir baiminosi kažkieno siūlymu iš mūsų baltojo gandro atimti nacionalinio paukščio vardą. Vietoj gandro nacionaliniu paukščiu paskelbti kurapką. – Jeigu gandrai mums vaikų kiek reikia neprineša, tai kurapkos nė tiek nesugebės.
Šia linksma gaida ir baigėme gimstamumo reikalų nagrinėjimą.