Kur dėti smulkius euro centus?

Pa­bir­žės se­niū­ni­jos gy­ven­to­ja "Bir­žie­čių žo­džiui" skun­dė­si, kad kai­mo žmo­nėms iš­ky­la pro­ble­mų at­si­skai­tant "ru­dais" eu­ro cen­tais pre­ky­bos cent­ro ka­so­se, tur­gu­je, "au­to­lav­kė­se". Pre­ky­bi­nin­kai at­si­sa­ko to­kias smul­kias mo­ne­tas priim­ti, nes jas rei­kia il­gai skai­čiuo­ti, ne­tu­ri kur dė­ti ir t. t.

– Koks ma­no rei­ka­las. Dy­kai jų ne­gau­nu, pri­va­lau juos už­si­dirb­ti. Per­kant pre­kę gau­nu grą­žos. Ką man da­ry­ti? Ne­beim­ti, at­si­sa­ky­ti? Ir ko­dėl to­kias mo­ne­tas ban­kas į apy­var­tą iš­lei­džia, jei­gu nie­kas jų ne­bep­rii­ma? Vi­sai ne­se­niai pre­ky­bos cent­re MA­XI­MA Bir­žuo­se iš ma­no vy­ro par­da­vė­ja ir­gi at­si­sa­kė priim­ti ru­dus eu­ro cen­tus. Čia toks nu­ro­dy­mas iš val­džios? Ar par­da­vė­ja tei­si? Kaip man tais eu­ro cen­tais at­si­kra­ty­ti? – tei­ra­vo­si mo­te­ris.

Pre­ky­bos tink­lo MA­XI­MA LT at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne Ri­ma Aukš­tuo­ly­tė „Bir­žie­čių žo­džio” pra­šy­mu aiš­ki­no­si, kas ga­lė­jo nu­tik­ti, kad par­da­vė­ja at­si­sa­kė smul­kius eu­ro cen­tus priim­ti?

– Mū­sų ka­si­nin­kės prii­ma vi­sas mo­ne­tas, nes tai yra pi­ni­gai, ku­riais at­si­skai­to­ma už pre­kes. At­sis­kai­ty­mams ne­sa­me nu­sta­tę jo­kio li­mi­to. Bū­na ir to­kių at­ve­jų, kai klien­tai atei­na su mai­še­liu smul­kių mo­ne­tų, ku­rio­mis su­mo­ka už sa­vo pir­ki­nių krep­še­lį. Ta­čiau jei atė­jęs klien­tas pra­šo iš­keis­ti pi­ni­gus, t. y. juos pa­stam­bin­ti ar pa­smul­kin­ti, mū­sų dar­buo­to­jai ne­ga­li to da­ry­ti, lai­kan­tis įmo­nės tai­syk­lių. At­sip­ra­šo­me klien­tės dėl ga­li­mų ne­pa­to­gu­mų, – kal­bė­jo at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne Ri­ma Aukš­tuo­ly­tė.

„Bir­žie­čių žo­dis” krei­pė­si į Lie­tu­vos ban­ko Gry­nų­jų pi­ni­gų de­par­ta­men­to di­rek­to­rių Dei­vį Stan­ke­vi­čių ir pa­pra­šė pa­ko­men­tuo­ti šių mo­ne­tų kei­ti­mo tvar­ką. Di­rek­to­rius paaiš­ki­no: Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se eu­ro zo­nos ša­ly­se, si­tua­ci­ja su ma­žų­jų no­mi­na­lų, ypač 1 ir 2 eu­ro cen­tų, mo­ne­to­mis yra to­kia pa­ti: ma­žų­jų no­mi­na­lų mo­ne­tas žmo­nės daž­niau­siai gau­na kaip grą­žą, ta­čiau re­tai kas jas nau­do­ja at­lik­da­mi mo­kė­ji­mus. Tai pui­kiai iliust­ruo­ja sta­tis­ti­ka: ly­gi­nant su ki­tų no­mi­na­lų mo­ne­to­mis, ma­žų­jų no­mi­na­lų mo­ne­tų iš­lei­džia­me la­bai daug, ta­čiau jų į Lie­tu­vos ban­ką su­grįž­ta są­ly­gi­nai ma­žai – tik 31 pro­c. iš­leis­tų 1-2 eu­ro cen­tų mo­ne­tų (kai ki­tų no­mi­na­lų mo­ne­tų vi­du­ti­niš­kai su­grįž­ta apie 70 pro­c. nuo iš­leis­tų į apy­var­tą).

Pa­sak di­rek­to­riaus, 2019 m. rug­sė­jo 30 d. duo­me­ni­mis net 56 pro­c. vi­sų apy­var­to­je esan­čių, Lie­tu­vos ban­ko iš­leis­tų, mo­ne­tų su­da­rė 1 ir 2 cen­tų mo­ne­tos. Mo­ne­tų ga­my­bos, trans­por­ta­vi­mo, tvar­ky­mo iš­lai­dos pa­kan­ka­mai di­de­lės, ta­čiau tai, kad jos ne­grįž­ta iš apy­var­tos, ro­do, kad žmo­nės ne­lin­kę jų nau­do­ti at­si­skai­ty­mams ir jų bu­vi­mas ša­lies gry­nų­jų pi­ni­gų cik­le yra nee­fek­ty­vus. Tam, kad at­si­skai­ty­ti bū­tų pa­to­giau, net 5 eu­ro zo­nos ša­ly­se grą­žai ne­be­duo­da­mos 1 ir 2 eu­ro cen­tų mo­ne­tos, o ga­lu­ti­nė pir­ki­nio krep­še­lio su­ma ap­va­li­na­ma iki ar­ti­miau­sių 5 eu­ro cen­tų.

– Pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­čią Eu­rų bank­no­tų ir eu­rų mo­ne­tų kei­ti­mo tvar­ką Lie­tu­vos ban­ke klien­tas vie­ną kar­tą per dar­bo die­ną neat­ly­gin­ti­nai ga­li iš­si­keis­ti ne dau­giau eu­rų mo­ne­tų, nei jų tel­pa Lie­tu­vos ban­ko ka­so­je esan­čio­je vie­no lit­ro tal­pos dė­žu­tė­je. To­kiu bū­du už­tik­ri­na­mi vi­suo­me­nės po­rei­kiai iš­si­keis­ti tau­pyk­lė­se tau­py­tas ar ki­taip su­si­kau­pu­sias mo­ne­tas. Ši tvar­ka ga­lio­ja jau dau­giau kaip tre­jus me­tus. Su­kaup­to­mis smul­kaus no­mi­na­lo eu­ro mo­ne­to­mis ga­li­ma at­si­skai­ty­ti pre­ky­bos vie­to­se ar­ba jas iš­keis­ti. Atk­rei­pia­me dė­me­sį, kad pa­gal ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus ju­ri­di­niai ir fi­zi­niai as­me­nys (įskai­tant ir par­duo­tu­ves) vie­no mo­kė­ji­mo me­tu ne­pri­va­lo priim­ti dau­giau nei 50 bet ko­kio no­mi­na­lo eu­ro ar eu­ro cen­tų mo­ne­tų. Tad su­kaup­tą di­des­nį kie­kį mo­ne­tų ga­li­ma iš­si­keis­ti ne­mo­ka­mai Lie­tu­vos ban­ko ka­so­se (Žir­mū­nų g. 151, Vil­niu­je ir Mai­ro­nio g. 25, Kau­ne) ir mo­ka­mai ko­mer­ci­nių ban­kų sky­riuo­se, tei­kian­čiuo­se gry­nų­jų pi­ni­gų pa­slau­gas. Bir­žuo­se gry­nų­jų pi­ni­gų pa­slau­gos tei­kia­mos Šiau­lių ban­ko Bir­žų klien­tų ap­tar­na­vi­mo cent­re, J. Ja­no­nio a. 5. Ju­ri­di­niai as­me­nys tu­ri ga­li­my­bę di­des­nį mo­ne­tų kie­kį iš­si­keis­ti, nau­do­da­mie­si mo­ka­mo­mis pi­ni­gų per­ve­ži­mo įmo­nių (UAB „Eurocash1“ ar UAB „G4S Lie­tu­va“) pa­slau­go­mis, – paaiš­ki­no Lie­tu­vos ban­ko gry­nų­jų pi­ni­gų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius D. Stan­ke­vi­čius.

„Bir­žie­čių žo­džio” kal­bin­ta pri­va­čios par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kė pri­pa­ži­no, kad sten­gia­si smul­kių eu­ro cen­tų ne­kaup­ti. Ji smul­kaus no­mi­na­lo eu­ro mo­ne­tas iš­rū­šiuo­ja, su­de­da į mai­še­lius ir sku­ba į vais­ti­nė­se ar pre­ky­bos cent­rus iš­si­keis­ti. Jei­gu smul­kių mo­ne­tų trū­ku­mas, ko­le­gės ap­si­džiau­gia, bet bū­na die­nų, kai smul­kių mo­ne­tų ka­so­je kaip bi­čių, to­dėl at­si­sa­ko­ma iš­keis­ti ir ten­ka mai­še­lius su smul­kiais eu­ro cen­tais par­si­neš­ti at­gal.