Kunigas Kostas Balsys: „Būkime vieni kitiems atrama, paguoda, džiaugsmas“

Gra­ži­nos DA­GY­TĖS nuo­tr.
Ku­ni­gui Kos­tui Bal­siui – pa­ra­pi­jie­čių gė­lės bei jo­mis da­bin­ta šer­mukš­ni­nė laz­da...
Praė­ju­sį sek­ma­die­nį pa­bir­žie­čiai ir mies­te­lio sve­čiai rin­ko­si į gra­žią vi­dur­va­sa­rio šven­tę. Ji pra­si­dė­jo Kar­me­lio kal­no Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos (Škap­lie­ri­nės) at­lai­dų mi­šio­mis Pa­bir­žės Šven­čiau­sio­sios Tre­jy­bės baž­ny­čio­je. Ti­kin­tie­ji mel­dė­si už bend­ruo­me­nę ir už kle­bo­ną Kos­tą Bal­sį, mi­nė­da­mi Jo pa­šau­ki­mo 30-ies me­tų su­kak­tį.

Škap­lie­ri­nės at­lai­dų mi­šios kas­met į Pa­bir­žę su­trau­kia ne­ma­žai ti­kin­čių­jų ne tik iš pa­ra­pi­jos kai­me­lių ir pa­čios Pa­bir­žės, bet pri­vi­lio­ja ir sve­čių iš Bir­žų, Pas­va­lio, Pa­ne­vė­žio.

Šven­tė – gra­ži pro­ga su­grįž­ti į gim­ti­nę ir ją pa­li­ku­siems di­džių­jų mies­tų gy­ven­to­jams. Jei sa­vi na­me­liai ir ne­be­lau­kia, ga­li­ma ap­lan­ky­ti ka­pus, per at­lai­dus pa­si­mels­ti už į Am­ži­ny­bę iš­ke­lia­vu­sius ar­ti­muo­sius. Kal­bin­ti bu­vę pa­ra­pi­jie­čiai džiau­gė­si ga­li­my­be po šv Mi­šių dar ke­le­tą va­lan­dų pa­bū­ti mies­te­ly­je, nes įpras­ta iš baž­ny­čios kar­tu ei­ti į bend­ruo­me­nės or­ga­ni­zuo­ja­mą šven­tę.

Šį­met ti­kin­tie­ji po šv. Mi­šių iš baž­ny­čios išei­ti ne­sku­bė­jo. Ne­ši­ni gė­lių puokš­tė­mis jie ar­tė­jo prie Die­vo sta­lo, kad pa­svei­kin­tų kle­bo­ną, ku­ni­gą Kos­tą Bal­sį Jo pa­šau­ki­mo 30-ies me­tų su­kak­ties pro­ga.

Pa­bir­žie­čiai ir iš ki­tų pa­ra­pi­jų at­vy­kę ti­kin­tie­ji dva­si­nin­kui lin­kė­jo Vieš­pa­ties pa­lai­mos, svei­ka­tos, iš­tver­mės. Baž­ny­čio­je nu­skam­bė­jo vi­sų gie­da­mi „Il­giau­sių me­tų“ po­smai.

Ti­kin­čių­jų my­li­mas dva­si­nin­kas su­si­rin­ku­siems pa­pa­sa­ko­jo pa­mo­kan­čią is­to­ri­ją apie ka­ro me­tu į prie­šo pu­sę mė­to­mus ne ak­me­nis, o obuo­lius, kai kam ta­pu­sius vie­nin­te­liu mais­tu, pri­ly­gu­siu ko­mu­ni­jai.

Ku­ni­gas Kos­tas Bal­sys vi­siems pri­mi­nė, jog „vie­nas lau­ke – ne ka­rys“, ta­čiau jei ša­lia yra pa­si­ti­kin­čių žmo­nių, kiek­vie­nas ga­li tap­ti stip­riu, leng­viau iš­tver­ti iš­ban­dy­mus. Dva­si­nin­kas vi­siems lin­kė­jo bū­ti vie­ni ki­tiems at­ra­ma, pa­guo­da, džiaugs­mu. Jis ra­gi­no ša­lia esan­tiems ne­gai­lė­ti nei šyps­nio, nei nuo­šir­daus žo­džio.

Po at­lai­dų žmo­nės rin­ko­si į kie­me­lį prie Pa­bir­žės bend­ruo­me­nės na­mų, kur vy­ko po­pie­tė „Per pa­sau­lį ke­liau­ja žmo­gus“. Vi­dur­va­sa­rio šven­tės da­ly­viams dai­na­vo 57-uo­sius gy­va­vi­mo me­tus skai­čiuo­jan­tis Gul­bi­nų kai­mo folk­lo­ro an­samb­lis (vad. E. Gri­ga­liū­nie­nė), sma­giai su­ko­si Pa­bir­žės folk­lo­ro ko­lek­ty­vo „Že­my­na“ (vad. Auš­ra But­kaus­kie­nė) šo­kė­jų po­ros, li­ni­ji­nius šo­kius de­monst­ra­vo vieš­nios iš Pa­ne­vė­žio, kon­cer­ta­vo dai­ni­nin­kės iš įvai­rių Bir­žų ra­jo­no vie­tų. Svei­ki­ni­mo žo­džių ne­gai­lė­jo nei bend­ruo­me­nės sve­čiai, nei vie­tos gy­ven­to­jai, nei val­džios at­sto­vai.

Bend­ruo­me­nės kie­me­ly­je vei­kė vai­kų žai­di­mų kie­me­lis, kun­ku­lia­vo puo­duo­se ver­da­ma ko­šė, sa­vo obuo­lių sū­rius pirk­ti siū­lė šei­mi­nin­kės iš Pa­pi­lio.