Seniau tikintieji turbūt neįsivaizdavo Kalėdų laukimo be kunigo apsilankymo jų namuose. O ir pačių Kalėdų buvo laukiama kitomis nuotaikomis. Tačiau laikai keičiasi, o kartu su jais nyksta ir tradicijos. Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kunigas Jonas Morkvėnas sako, kad kaimuose kalėdojimas nemiręs, bet kad kunigą į namus pasikviestų Biržų miesto gyventojai – retenybė. Evangelikų reformatų parapijos kunigas Rimas Mikalauskas pastebi kitą reiškinį – žmonių bažnyčioje mažiau, tačiau laikas „atsijojo“ tikrus tikinčiuosius.
Kaimuose dvasininkai lankosi dažniau
Kalėdojimas, tai yra laikas prieš ir po Kalėdų, kai parapijos klebonas ir kiti kunigai lanko parapijiečius namuose, juos pašventina. Anksčiau ši tradicija būdavo neatskiriama kalėdinio laikotarpio dalis. O dabar ji pamažu nyksta.
“Biržų krašte ši tradicija apleista gal kokius tris dešimtmečius. Kaimuose žmonės kunigą dažniau pasikviečia į namus, o mieste tai – pavieniai atvejai. Viskas keičiasi. Šiais laikais kai kurie žmonės net savo kaimyno nepažįsta, o seniau visi puikiai žinodavo, kas šalia gyvena, daugiau bendraudavo, susieidavo“,- „Biržiečių žodžiui“ sakė Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos kunigas Jonas Morkvėnas.
Pasak dvasininko, bažnyčios teisė nurodo, kad parapijos klebonas parapijiečius turi aplankyti kartą per metus ir tai nebūtinai turi būti daroma prieš Kalėdas.
“Pirmiausia, tai yra pabendravimas su žmonėmis, namų pašventinimas. Ir visa tai nebūtinai turi vykti prieš Kalėdas. Bet susiklostė taip, kad anksčiau, prieš kokį šimtą metų, dauguma lietuvių gyvendavo kaime, turėjo ūkius, daug dirbdavo. Tad kunigai žmonių namuose per patį darbymetį nesilankydavo. O laikas prieš Kalėdas būdavo žmonėms laisviausias, nes visi būdavo namuose. Taip ir atsirado tokia tradicija lankytis pas gyventojus būtent prieš Kalėdas“,- pasakojo kunigas.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/