Turėjimas laimės nesuteikia

Turėjimas laimės nesuteikia

Turėjimas laimės nesuteikia

Mes tapome vartojimo vergais, gyvename laisvos rinkos diktatūroje. Perkame, kemšame, pamiršdami, kad turėjimas laimės neatneša. Apie tai Joniškyje susitikime – seminare mokytojams ir kultūros darbuotojams kalbėjo žinomas režisierius Gytis Padegimas.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Kūrybinė energija išsekusi

Susitikimą svečias pradėjo pastebėjimu: britų mokslininkai nustatė, kad nuo 1880 metų žmonių intelektas sumažėjo 14 procentų.

Reakcija į įvykius, refleksija prieš beveik pusantro šimto metų buvo greitesnė nei dabar, nes mes atbukome, o vis dar manome esą „visatos vainikai“. Bet didžiausi išradimai buvo padaryti XIX amžiaus antrojoje pusėje, sakė režisierius.

„Mūsų kūrybinė organinė energija išsekusi, tampame „impotentais,“ – teigė Gytis Padegimas.

Požiūris į medžius

Neseniai iš kelionės po Kiniją grįžusį režisierių tebelydi svečioje šalyje jį stebinę ir žavėję dalykai, kurių galima pasimokyti.

Šanchajuje, turinčiame 23 milijonus gyventojų, – vieni dangoraižiai. Bet prie kiekvieno palikta vieta skverui su suoliukais, želdynais.

Gamtos mylėtojas režisierius prisimena, kad prie jo namų Vytauto parke čiulbėdavo lakštingalos. Jis jautėsi ypač turtingas žmogus, už tokį malonumą Holivudo žvaigždės moka milijonus. Bet miesto valdžia sugalvojo iškirsti krūmokšnius. Neliko lakštingalų, paukščiai nebeturi, kur sukti lizdų.

Šanchajuje eini gatve ar parku, priešais pamatai nudžiūvusį medį. Jis paremtas lazdomis, aptvertas, pastatyta raudona lentelė, kad augalui jau 500 metų. Niekas jo nekerta.

Vartęs Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų prieškario fotografijas režisierius stebėjosi, kad dabar, kur buvo gėlynai, skverai, žolytė užklojama trinkelėmis, „padėta po akmeniu“, „visur pas mus mirties kultūra“.

Apie pastovumo trūkumą

Žmonės per skubėjimą, nuolatines reformas, pertvarkas, pasimetę, nebeapčiuopia patys savęs.

G. Padegimas pasakojo dirbdamas Danijoje užsukdavęs į Moterų muziejų, kuriame beveik šimtą metų veikia kavinė. Ten viskas atpažįstama ir po daugelio metų, žavus pastovumas. Tokie pat puodeliai, pagaminti pagal senų laikų pavyzdį, net pyragai kepami pagal tuos pačius receptus.

Lektorius stebėjosi, kad žmonės nori turėti, o ne būti, nors turėjimas pasitenkinimo ir laimės nesuteikia. Žmonės gyvena vartojimu, emigruoja į „akropolius“ ir „maximas“, kaip į airijas ar anglijas. Tapome vartojimo vergais, gyvenantys laisvosios rinkos diktatūroje.

Žmogui esmė – kūrybinis pradas

Ateina laikas, kai materiją reikia aptarnauti, reikia nuolat ja rūpintis, apsaugoti, investuoti.

Žmogui svarbiausia kūrybinis pradas. Tai – ne tik menas, literatūra. Jei šeimininkė karštą dieną neradusi namuose burokėlių paruošia šaltą sriubą, pavyzdžiui, „cibulynę“, tai ir yra kūrybiškumas. Žmogus laimingas, kai kažką pats pasidaro.

Mūsų visuomenėje darbas tapo nuvertintas. Žmonės neretai pluša, versdamiesi per galvą, kad „užkaltų“ pinigų, bet to darbo nekenčia. O darbe praleidžiama didžioji gyvenimo dalis.

Autorės nuotr.

MINTIS: Režisierius Gytis Padegimas stebisi, kad žmonės nori turėti, o ne būti, nors turėjimas pasitenkinimo ir laimės nesuteikia.