Naujausios
Tolminkiemyje aplankytas Kristijonas Donelaitis
Šviesuoliai iš Šiaulių, Panevėžio, Joniškio, Kelmės ir kitų miestų kaip ir kasmet aplankė Tolminkiemį (dabar – Čystyje prudy), Lazdynėlius (Vyšnevka) ir Gumbinę (Gusev), kur gimė, muzikos mokytoju, mokyklos rektoriumi, o vėliau evangelikų liuteronų parapijos klebonu dirbo ir kūrė lietuvių literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Tvarkė siratkapius ir bažnytėlės aplinką
Kelionę jau 29 kartą organizavo Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyrius, kuriam vadovauja Izolina Lingienė.
Po kelių valandų kelionės ir gaišaties Rusijos pasienyje pasiryžėliai atlikti kultūrinę misiją atvyko į Tolminkiemį. Vyrai traukė iš autobuso bagažinės dalgius ir trimerius, moterys – dėžutes su gėlių daigais, kauptukus, šluotas, šiukšlių maišus.
Pulkas talkininkų: Šiaulių miesto garbės piliečių, kultūros veikėjų, universiteto dėstytojų, medikų, mokytojų, valstybės tarnautojų pasklido po bažnytėlės, kurioje nuo 1743 metų iki pat mirties 37 metus klebonavo K.Donelaitis, teritoriją. Vyrai pjovė žolę, nešė šiukšles, moterys ravėjo gėlynus, tvarkė našlių kapus (siratkapius), pasodino ant jų gėlių. Parapijos klebonu dirbęs K.Donelaitis buvo pastatęs našlių namus. Kai jos mirdavo, laidodavo už bažnytėlės.
Jau ne pirmą kartą į Tolminkiemį važiuojantys K.Donelaičio draugijos nariai ir jai prijaučiantys sakė, jog šiemet prie bažnytėlės buvo mažiau darbo. Matyt, jos aplinką prižiūri koks nors vietos gyventojas. Be to, pasistengta, nes būtent šeštadienį čia turėjo vykti „Poezijos pavasario“ renginys.
K. Donelaitis suvienijo dvi kultūras
Po vidudienio į Tolminkiemio bažnytėlę sugužėjo svečių iš Lietuvos ir Rusijos. Tokia tradicija, jog „Poezijos pavasario“ dalyviai pagerbia lietuvių literatūros pradininką.
Šįkart keletas poetų iš Lietuvos atvažiavo lydimi Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko Antano A. Jonyno.
Susirinko Karaliaučiaus srities kultūros atstovų, studentų, kūrėjų. Dalyvavo Lietuvos konsulas Kaliningrado srityje Vytautas Umbrasas, Imanuelio Kanto universiteto dėstytoja Violeta Lopetienė.
Šiemet K. Donelaičiui sukanka trys šimtai metų.
Kaliningrado srities rašytojų sąjungos pirmininkas Borisas Barfeldas sakė, jog K. Donelaitis savo esybe sujungė dvi kultūras – lietuvišką ir rusišką.
Tolminkiemyje vietos kultūros veikėjai surengė dailininkų plenerą. Jame dalyvavo menininkų iš Vokietijos, Čekijos, Rusijos, Baltarusijos ir kitų kraštų. Jiems buvo pristatomas K. Donelaitis, surengti jo poemos „Metai“ skaitymai. Dailininkai piešė, kaip įsivaizduoja K. Donelaitį, jo kūrybos herojus ir tuometinę epochą. Bažnytėlėje, kurioje šiuo metu įsikūręs K. Donelaičio memorialinis muziejus, veikia tų paveikslų paroda.
Veikia dar viena paroda, skirta Prūsijos istorijai ir jos kultūrai.
Gera vieta skaityti poeziją
Savo poeziją lietuvių ir rusų kalbomis skaitė iš Vilniaus atvykę poetai. Šventėje dalyvavęs Antanas Drilinga prisiminė, kaip pagal jo romaną apie K. Donelaitį kompozitorius Algirdas Bražinskas sukūrė operą „Kristijonas“. Liudvikas Jakimavičius džiaugėsi, jog nėra gersnės vietos skaityti poeziją kaip Tolminkiemyje.
Drauge su šiauliečių šviesuoliais atvažiavęs joniškietis poetas Jonas Ivanauskas išraiškingai padeklamavo ištrauką iš K. Donelaičio „Metų“.
Kankliavo ir dainavo šiaulietė muzikos mokytoja Elena Ralienė. Baltiškas senovines dainas atliko vietos moksleiviai.
Po renginio dalyviai nusileido į bažnyčios požemius, ten 1780 metais buvo palaidotas Kristijonas Donelaitis. Ant jo kapo kriptoje uždegta žvakių ir padėta gėlių.
Gimtinėje žaliuoja ąžuolai
Po renginio šiauliečiai tęsė kelionę į Lazdynėlių kaimą, kuriame gimė lietuvių literatūros pradininkas. Šiandien ši vietovė vadinama Višnevka. Bet kaimo nebėra. Per Pirmąjį pasaulinį karą sudeginta Donelaičių sodyba, per Antrąjį – sunaikintas visas kaimas. Tik toje vietoje, kur stovėjo sodybos, ošia ąžuolynas. 275 ąžuolų giraitė pasodinta prieš 25 metus, minint K.Donelaičio 275-ąsias gimimo metines.
Tuomet pastatytas ir paminklinis akmuo, kurio autorius V. Orvydas.
Čia, prie rašytojo ir švietėjo atminimui pastatyto paminklinio akmens, Šiaulių universiteto profesorė daktarė Džiuljeta Maskuliūnienė kalbėjo apie K. Donelaičio reikšmę lietuvių kultūrai ir raštijai bei kiekvienam lietuviui. Sakė, jog šią istorinę žemę lietuviai turi teisę laikyti savo žeme. Sugiedotas Lietuvos himnas.
Šiauliečiai, K. Donelaičio draugijos nariai, tęsia tradiciją sodinti ąžuoliukus. Šiemet taip pat pasodino tris ąžuoliukus, kurių sodinukus savo sode išaugino kelionės organizatorė Izolina Lingienė.
Vėliau aplankytas Gusevo miestas, buvusi Gumbinė, kurios bažnyčioje krikštytas K. Donelaitis. Miesto centre stovi paminklas lietuvių literatūros pradininkui, ant jo – užrašai lietuvių ir rusų kalbomis.
Autorės nuotr.
BAŽNYTĖLĖ: Šioje Tolminkiemio bažnytėlėje Kristijonas Donelaitis dirbo nuo 1743 metų iki mirties.
DARBAS: Bičiuliai iš Šiaulių ir Panevėžio ėmėsi darbo. Vieni pustė dalgį, kiti tvarkė kapus.
ŠVENTĖ: Hegzametro meistras Kristijonas Donelaitis Tolminkiemyje kasmet lietuvius ir rusus sutraukia į bendrą poezijos šventę.
KANKLĖS: Simboliška, kad šiaulietė muzikos mokytoja Elena Ralienė K. Donelaičio jubiliejų paįvairino kankliuodama. K.Donelaitis dirbo ir muzikos mokytoju bei darydavo muzikos instrumentus.
PAMINKLAS: Prie Kristijono Donelaičio paminklo Guseve kelionės dalyviai įsiamžino.
AŽUOLIUKAS: Lazdynėliuose, šalia ąžuolų giraitės kasmet prigyja po tris šiauliečių pasodintus ąžuoliukus. Šiemet sodinukai išaugo Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkės, 2012 –ųjų „Metų šiaulietės“ Izolinos Lingienės sode.