Šiluvos bazilikoje skambėjo ir biržiečių atliekamos giesmės

Ma­žiems mies­te­liams bū­din­gos ty­lu­mos praė­ju­sią sa­vai­tę Ši­lu­vo­je ne­bu­vo. Mies­te­lis ūžė lyg bi­čių spie­čius. Jis su­lau­kė tūks­tan­čių mal­di­nin­kų, at­plū­du­sių iš vi­sos Lie­tu­vos ir už­sie­nio. Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos gi­mi­mo die­nai bu­vo skir­tas de­vy­nių die­nų iš­kil­mių lai­kas. Ta­čiau daug žmo­nių at­vy­ko tik vie­nai die­nai, pa­ženk­lin­tai tam tik­ra te­ma­ti­ka. Tiek vi­sai pa­kan­ka, kad žmo­gus pa­jus­tų vi­sur sklan­dan­čią Ši­lu­vos dva­sią ir sa­vo ti­kė­ji­mo bro­lių ir se­se­rų bend­rys­tę.

Sep­tin­tą­ją at­lai­dų die­ną į Ši­lu­vą iš­va­žia­vo ir bū­rys bir­žie­čių – Bir­žų Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čios Su­mos cho­ras. Gar­bė gie­do­ti Šv. Mi­šių me­tu Bir­žų ka­ta­li­kų baž­ny­čios Su­mos cho­rui ten­ka jau ke­lin­tą kar­tą. Jo va­do­vė Vik­to­ri­ja Mor­kū­nie­nė „Bir­žie­čių žo­džiui“ sa­kė, jog gie­do­ti Ši­lu­vos ba­zi­li­ko­je cho­ris­tams yra di­de­lis įver­ti­ni­mas ir di­de­lė at­sa­ko­my­bė. Ko­lek­ty­vas kiek­vie­ną kar­tą ren­ka­si vis nau­ją re­per­tua­rą, sten­gia­si ne­nu­si­ženg­ti baž­ny­ti­nio gie­do­ji­mo rei­ka­la­vi­mams. Vi­si cho­ris­tai yra ti­kin­tys žmo­nės ir vi­sa Ši­lu­vo­je pra­leis­ta die­na jiems yra la­bai svar­bi jų dva­si­niam au­gi­mui. Vik­to­ri­ja Mor­kū­nie­nė džiau­gė­si vi­sais cho­ris­tais, ku­rie ne­gai­li sa­vo lai­ko ir jė­gų nei re­pe­ti­ci­joms, nei gie­do­ji­mui Šv. Mi­šių me­tu. Žmo­nėms daž­nai ten­ka au­ko­ti sau ir sa­vo šei­mai skir­tas va­lan­das ir penk­ta­die­niais, ir sek­ma­die­niais. Va­do­vė paat­vi­ra­vo no­rin­ti sa­vo žmo­nes nu­ste­bin­ti, su­teik­ti ga­li­my­bę cho­ris­tams pa­si­jaus­ti lai­min­gais. Vie­na iš to­kių ga­li­my­bių – Ši­li­nių at­lai­dai.

Praė­ju­sį penk­ta­die­nį Šv. Mi­šių me­tu bir­žie­čiai, kar­tu su šim­tais ki­tų mal­di­nin­kų iš­klau­sė kun. Li­no Ši­pa­vi­čiaus pa­moks­lą apie Die­vo iš­rink­to­sios tau­tos gy­ve­ni­mą ir pra­na­šų mo­ky­mus. Pa­moks­li­nin­kas kal­bė­jo, jog vi­sai ne­svar­bu, ko­kio dy­džio yra vals­ty­bė ar ka­ra­lys­tė, kur kas svar­biau jos pa­si­ti­kė­ji­mas Die­vu ir įsta­ty­mų lai­ky­ma­sis, nes tik Die­vas yra tik­ra­sis lais­vės ne­šė­jas. Ku­ni­gas į Ši­lu­vą penk­ta­die­nio ry­tą su­si­rin­ku­siems pi­lig­ri­mams lin­kė­jo die­viš­ko­jo uo­lu­mo. Tiek dva­si­nin­kai, tiek ti­kin­tie­ji tą die­ną ypač mel­dė­si už gy­dy­to­jus ir li­go­nius.