Naujausios
Senamiestyje nušvito „Baltoji gulbė“
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje eksponuojamas maketas, kurį kuria dailininkas Saulius Kruopis, papildytas Didžiąja choraline sinagoga, vadinta „Baltąja gulbe“.
Didžioji choralinė sinagoga, didžiausia ir pagrindinė miesto žydų šventovė, stovėjo dabartinėje Varpo gatvėje.
Pasak muziejininkų, 1871 metais sinagoga buvo pastatyta pagal architekto Semiono Gorskio projektą, 1895 metais perstatyta pagal Piotro Serbinovičiaus projektą. „Baltąja gulbe“ sinagoga pavadinta dėl baltai tinkuotų grakščių formų fasadų.
Didžioji sinagoga, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia bei Šv. Petro ir Povilo cerkvė buvo mieste dominavę pastatai.
Per Pirmąjį pasaulinį karą apgriauta, tarpukariu „Baltoji gulbė“ buvo atstatyta. Stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Po karo nugriauta.
Šiaulių senamiesčio maketą papildys ir kiti dailininko S. Kruopio kuriami Šiaulių miesto pastatai: Liaudies namai, Savivaldybė, bažnyčios aplinkos trobesiai. Dar vėliau makete bus pastatyta Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ir turgaus aikštė.
Šiaulių senamiesčio maketo paroda „Prarasto miesto beieškant...“ buvo atidaryta praėjusių metų pabaigoje, minint Šiaulių miesto savivaldos 220-metį.
Pagrindinis parodos akcentas – „Aušros“ muziejaus iniciatyva kuriamas Šiaulių senamiesčio maketas (autorius – dailininkas S. Kruopis), kuriuo atkuriami XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios Šiauliai.
Apsilankius parodoje, galima stebėti miniatiūrinių Šiaulių pokyčius, dalyvauti edukaciniame užsiėmime, kuris nukelia šimtmečiu atgal.
Paroda veiks iki gegužės 6 dienos.
„Šiaulių krašto“ inf.
SINAGOGA: Didžiąja choraline sinagoga dėl baltai tinkuotų grakščių formų fasadų buvo vadinama „Baltąja gulbe“. Ją Šiaulių senamiesčio makete atkūrė dailininkas Saulius Kruopis.
„Aušros“ muziejaus nuotr.