Naujausios
Romualdas Ozolas į Bazilionus sugrįžo ir romanu
Antradienį Šiaulių rajono Bazilionų mokykloje-daugiafunkciame centre buvo net dvi progos susitikti: ką tik išleistas Nepriklausomybės Akto signataro filosofo Romualdo Ozolo (1939 – 2015) romanas „Pradžių knyga“ bei R. Ozolo paramos fondo „Už teisingumą Lietuvoje“ leidžiamo kultūros ir istorijos žurnalo „Padubysio kronikos“ penktasis numeris.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Romanas apie išgyventą laiką
R. Ozolo romaną perskaitę bazilioniškiai iš karto atpažino Bazilionų miestelio vietas ir žmones, apylinkes, pavyzdžiui, romane Bubiai virto Dubiais, pats Romualdas (Romas) – Tomu.
Nors skaičiusieji knygą mano, kad visiškai negalima tapatinti autoriaus ir pagrindinio herojaus, bet nemažai romano įvykių ir vaizdų prisimena ir R. Ozolo bendraamžiai, bendramečiai.
Į romano ir žurnalo pristatymą atvykęs filosofas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, buvęs ilgametis Vydūno draugijos pirmininkas, humanitarinių mokslų daktaras, 2014 metų valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Vaclovas Bagdonavičius, kilęs nuo Bubių ir lankęs su R. Ozolu tą pačią mokyklą, liudijo, jog „apie 90 procentų romano įvykių – autobiografiniai“.
„Romanas – puikus, patrauklus literatūros kūrinys, filosofinis nebent ta prasme, kad čia apmąstoma gyvenimo prasmė, žmogaus paskirtis, pasirinkimai. Romanas – labai svarbi didžiulio Romualdo palikimo dalis“, – mano V. Bagdonavičius.
Jis neabejoja, kad romane autoriui labai svarbu buvo „pasakyti tiesą apie tą laiką, kurį išgyveno mūsų šalis, mes visi“. R. Ozolas jame paaiškina, iš kur Lietuvos atgimimo, valstybės virsmo pradžia, kur laisvės ištakos.
Istorija ir jos klastotės
R. Ozolo bičiulis, Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas Bronius Genzelis prisiminė, kaip R. Ozolas išleido pirmąjį Lietuvoje laikraštį be GLAVLIT cenzūros, nors cenzūra nebuvo panaikinta – tai buvo R. Ozolo redaguotas „Atgimimas“.
„R. Ozolas įrodė, kad rizikuojant savimi reikia dirbti“, – prisiminė B. Genzelis.
„Iki nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje vertė klastoti istoriją. Dabar – niekas iš šalies neverčia, bet istorija – klastojama. Atsiranda tokių, kuriems nuo Motiejaus Valančiaus iki Justino Marcinkevičiaus – visi kolaborantai. Ar taip reikia suprasti demokratiją, kad galima šmeižti savo valstybę ir jos žmones?“ – retoriškai klausė susirinkusiųjų Bazilionų mokykloje B. Genzelis.
Jo nuomone, R. Ozolo siekis buvo tiksliai užrašyti istoriją, o ne užsiiminėti laisva kūryba. „Tai turi tęsti ir žurnalas „Padubysio kronikos“, – linkėjo B. Genzelis.
Žurnalas – ant tvirtų bėgių
Penktasis kultūros ir istorijos žurnalo „Padubysio kronikos“ numeris yra antrasis po R. Ozolo mirties. Žurnalą pradeda jau tradicine tapusi rubrika „Šiandien“, kur šviesuoliai diskutuoja apie inteligentijos paskirtį istorijoje ir valstybėje.
Žurnalo mokslinis redaktorius, istorikas, profesorius, R. Ozolo bendražygis Arūnas Gumuliauskas priminė, kad būtent R. Ozolas „Padubysio kronikas“ pastatė ant tvirtų bėgių ir „mes riedam toliau“.
„Su kiekvienu numeriu žurnalas tampa solidesnis ir jaunesnis autorių amžiumi“, – teigė A. Gumuliauskas.
Būtent profesorius A. Gumuliauskas įtraukė į autorių būrį Šiaulių universitete istoriją studijuojančius studentus. Vienas jų – Giedrius Gaidamavičius, parengęs straipsnį apie Kurtuvėnus valdžiusius Nagurskius.
Madingas istorijos interpretavimas
Profesorius džiaugėsi straipsniu, kurio „Padubysio kronikoms“ pavydėtų prestižiniai JAV moksliniai žurnalai: jame matematiškai apskaičiuotas Šiaulių saulės žiedo medinių pilių gynybinis efektyvumas. „Matematiniai metodai istorijoje dabar yra labai populiarūs“, – sakė profesorius.
Šalia šio straipsnio – dar du unikalūs straipsniai archeologijos tema atskleidžia šių žemių istorijos gelmes. Įdomūs ir niekur nespausdinti istoriniai straipsniai apie Kurtuvėnų bažnyčios gaisrą ir telegrafo bei telefono atsiradimą Padubysio valsčiuje.
„Prisiminimų rubrikoje – du istorijos fragmentai: Vytenio Rimkaus straipsnis apie pedagogą Joną Murką ir jo šeimą bei Antaninos Koskutės-Paulauskienės apie pokario metus Bazilionų progimnazijoje.
Penktajame numeryje – nauja rubrika „Susitikimai“. Vidmantas Lopeta pasakoja apie Dubysos aukštupio plėnių pievas, kokių mažai beliko, nes „dabartiniai pasėliai – blogiau už dykumas dėl intensyviai naudojamų chemikalų, juose beveik nėra gyvybės“. Kitame „Susitikimų“ straipsnyje pasakojama apie žirgus Dubysos slėnyje atkurtoje sodyboje auginantį verslininką Rimą Bajoriną. Verslininko sodybos vaizdai puošia ir žurnalo viršelį.
Penktajame žurnalo numeryje tęsiamas R. Ozolo dienoraštis. Muziejininkė Virginija Šiukščienė parengė Adomo Vitausko straipsnį „Žemės ūkis Padubysio valsčiuje“.
„Lietuvos išliks tiek, kiek jos išliks ne Vilniuje“
Į susitikimą Bazilionuose pakviestas kalbininkas, Šiaulių vicemeras Stasys Tumėnas sulaukė aktyvaus pritarimo savo žodžiams, kad „Lietuvos išliks tiek, kiek jos išliks ne Vilniuje, o kiek jos išliks Bazilionuose, Linkuvoje ar Pasvalyje“.
S. Tumėnas stebėjosi, kad jau ir dabar Vilniuje pereiti Gedimino prospektu su tautine vėliava „yra šiek tiek nekorektiška“.
„Ačiū Dievui, Bazilionuose ar Linkuvoje dar taip nėra“, – sakė S. Tumėnas.
Kalbininkas žurnalą „Padubysio kronikos“ vadino unikaliu reiškiniu šiame krašte ir džiaugėsi „puikia Šiaulių universiteto, „Aušros“ muziejaus, žurnalistų sinergija“, kuri sutelkiama žurnalui leisti.
Pildomos ir R. Ozolo knygų lentynos
Į susitikimą Bazilionų mokykloje R. Ozolo paramos fondo „Už teisingumą Lietuvoje“ direktorius Eugenijus Skrupskelis atvežė ir perdavė disidento Antano Terlecko dovanotų knygų Romualdo Ozolo Lituanistikos centrui.
„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė, kad R. Ozolo svarbiausias palikimas knygos yra dovanotos Bazilionams ir čia kuriamas Lituanistikos centras. Jam rajono Savivaldybė yra numačiusi pastatyti modernų priestatą.
Lituanistikos centre yra apie 15 tūkstančių R. Ozolo bibliotekos knygų, kaupiama ir išeivijoje leista mokslinė bei grožinė literatūra, reti žodynai, enciklopedijos lietuvių kalba.
E. Skrupskelis pranešė, jog sutarta su Čikagos lituanistikos tyrimo ir studijų centru, kuris jau dabar turi didžiulę išeivijos literatūrą, archyvus, ir sutiko tapti tarpininku, renkant ir perduodant Bazilionams vertingą išeivijos literatūrą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRISTATYMAS: Naujas žurnalo „Padubysio kronikos“ numerio pristatymas sutapo su Romualdo Ozolo romano „Pradžių knyga“ išleidimu.
PAŽADAS: Romualdo Ozolo paramos fondo „Už teisingumą Lietuvoje“ direktorius Eugenijus Skrupskelis (kairėje) Bazilionų mokyklos direktoriui Rimantui Goriui prižadėjo toliau kaupti Lituanistikos centro knygų lobyną ir iš Lietuvos ir iš JAV.
TIESA: Artimas Romualdo Ozolo bičiulis filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras Bronius Genzelis priminė, kaip R. Ozolas išleido pirmąjį Lietuvoje laikraštį be GLAVLIT cenzūros, nors cenzūra nebuvo panaikinta.