Naujausios
Pirmieji tiltai – pirmosiose fotografijose
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje diplomatas, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Egipto Arabų Respublikoje, fotografijos istorikas Dainius Junevičius pristatė savo knygą „Antalis Rohrbachas. 1861 m. fotografijos“. Joje atsispiriama nuo istorinio fakto – geležinkelio Varšuva-Peterburgas statybos.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
sportas@skrastas.lt
Įamžino tiltus ir miestus
Istorija prasidėjo Paryžiuje. Prancūzijos kapitalo įmonė, tiesdama geležinkelį ir tiltus, pasamdė pripažintą fotografą Antalį Rohrbachą įamžinti tiltų statybą ir kitus grandiozinius darbus.
„Tai buvo kone vienintelė kompanija Europoje, pajėgianti statyti geležinkelio tiltus, sugebanti pastatyti tiltų atramas pačioje upės vagoje. Statyboms plaukė didžiuliai kiekiai plieno konstrukcijų“, – pasakojo D. Junevičius, palygindamas tuometinius geležinkelio tiesimo darbus su atominės elektrinės statyba.
Leidinyje sudėtos nuotraukos, kuriose įamžinti 1861 metais per Lietuvą tiestų geležinkelių tiltai, Kauno vaizdai bei vienas kadras iš Vilniaus.
Knygoje – vienas šiaulietiškas kadras, tačiau darytas Konrado Brandelio 1871 metais. Jame matyti geležinkelio pylimas, garvežys, o tolumoje – Šiaulių fragmentai.
Kultūrų kokteilis
D. Junevičiui prieš keletą metų vienas pažįstamas fotografijos istorikas iš Vokietijos pranešė, kad matė albumą, kuriame yra 1861 metų Lietuvos nuotraukų. Albumas priklauso Ispanijos pilietei. Jis yra parduodamas ir kainuoja per 10 tūkstančių eurų. Šiame albume yra ir vienintelė nuotrauka iš Vilniaus. Antrasis albumas yra Vokietijos istorikų rankose.
Toks istorinių nuotraukų atradimas paskatino D. Junevičių parašyti knygą, kurioje susipina inžinerijos, fotografijos ir kultūros istorija.
A. Rohrbachas fotografavo šlapio kolodijaus būdu. Negatyvinis vaizdas perkeliamas ant stiklo, nuo jo – ant albuminio popieriaus. Tai šviesai jautrus popierius, padengtas specialiu mišiniu su kiaušinio baltymu.
Tuo metu fotografija sparčiai tobulėjo. Dagerotipija buvo baigusi savo gyvavimą. Porą metų iki tol nuotraukoms gaminti A. Rohrbachas naudojo specialiame sūryme išmirkytą „sūrųjį popierių“.
Nemažai A. Rohrbacho nuotraukų šiuo metu yra Paryžiaus kelių ir plentų instituto inžinerijos bibliotekoje.
Laiškai baigėsi Kaune
Leidinys, anot D. Junevičiaus, galėjo būti dar įdomesnis ir aktualesnis Lietuvos istorikams. A. Rohrbachas susitarė su vienu Europos leidiniu, kad rašys savo pastebėjimus iš socialinio miestų gyvenimo. Jo laiškuose redakcijai smulkiai aprašyti prasti Drezdeno viešbučiai.
Atvykęs į Lietuvą fotografas rašė laiškus apie Kauną. Aprašė kai kurias vietinių gyventojų politines nuotaikas. Viename laiške jis paminėjo, jog sėda į traukinį ir vyksta į Vilnių. Pažadėjo rašyti iš ten, tačiau spaudoje daugiau laiškų nebebuvo. Nežinia, ar fotografas nustojo rašyti, ar leidinys nebespausdino jo laiškų.
D. Junevičius priminė, kad geležinkelio tiesimo darbai vyko vos porą metų prieš 1863 metų sukilimą. Neramumai šalyje jau buvo juntami ir tai buvo aiškiai aprašoma laiškuose.
Dauguma A. Rohrbacho nufotografuotų tiltų buvo sugriauti per du pasaulinius karus. Tik Kaune tiltas per Jiesią yra beveik nepakitęs. Kauno Žaliasis tiltas iki šiol išsaugojo 1861 metais suręstas betonines atramas.
Jono TAMULIO nuotr.
ISTORIJA: Leidinys, anot autoriaus, įdomiausias yra kauniečiams. Šio miesto fotografijos istoriją A. Rohrbacho kadrai oficialiai paankstina bent dviem dešimtmečiais.
KOKTEILIS: Knygos autorius Dainius Junevičius teigia, kad knygoje susipina inžinerijos, fotografijos ir kultūros istorija.
ŠIAULIAI: Vienintelė šiaulietiška nuotrauka leidinyje – 1971 metų Konrado Brandelio užfiksuotas Liepojos geležinkelio fragmentas. Tolumoje – Šiauliai.