Nebylūs rašytojo gyvenimo metraštininkai

Ba­lio ir Van­dos Sruo­gų na­mų-mu­zie­jaus nuotr.
Jautrios sielos rašytojui B. Sruogai likimas suteikė didžiulių išbandymų, kurių dėka gimė vienas puikiausių lietuvių literatūros klasikos paminklų — „Dievų miškas“.
Prieš 125 metus, vasario 2 dieną, seno Biržų krašto Baibokų kaimo pasiturinčių ūkininkų šeimoje gimusį silpną, dažnai sergantį vaiką motina apgaubė ypatinga meile ir globa. Tarsi nujausdama auginanti didį žmogų. Šiandien Balys Sruoga (1896-1947) – viena pastebimiausių asmenybių XX a. lietuvių literatūros, kultūros panoramoje – poetas, dramaturgas, prozininkas, publicistas, vertėjas, teatrologas, literatūros tyrinėtojas, profesorius, garsiosios memuarų knygos „Dievų miškas“ apie nacių koncentracijos stovyklą autorius.

Laimingiausi gyvenimo metai

Didžioji rašytojo gyvenimo dalis siejasi su Kaunu, kuriame po studijų Miunchene apsigyveno drauge su žmona istorike, pedagoge Vanda Daugirdaite-Sruogiene. Čia gimė dukra Dalia.

Ilgą laiką, iki 1938 metų, šeima nuomojosi butus įvairiose Kauno vietose. Tačiau patys laimingiausieji gyvenimo metai prabėgo nuosavame name Žaliakalnyje, tuometinėje Ramiojoje (dabar B. Sruogos) gatvėje.

Žemės sklypą netoli Zoologijos sodo šeima įsigijo 1935 metais. Nedelsdami apsodino jį vaismedžiais, dekoratyviniais krūmais, gėlėmis. Namą, B. Sruogai pasiūlius, 1936 metais projektavo jaunas architektas Vladimiras Zubovas, tik ką baigęs studijas Berlyne. Tai buvo pirmasis jo projektas, kuriame atsižvelgta į originalius būsimojo šeimininko pageidavimus. Projektu (jo originalas saugomas muziejuje) B. Sruoga liko patenkintas.

Įkurtuvės su garsiais svečiais

Neįprasta namo statybos istorija siejasi su V. Sruogienės tėviške Žemaitijoje. ,,Mano tėvas, Kazimieras Daugirdas, davė medžiagos iš savo miško ir kartu su savo darbininkais pastatė namuką Bugiuose <...>. Tas namas paskui buvo atvežtas į sklypą ir tų pačių mūsų Bugių darbininkų pastatytas vietoje“ – pasakojusi B. Sruogos žmona.

1938 metų rudenį laiminga šeima šventė įkurtuves. Į svečius atvykusi latvių rašytoja Zenta Maurinia pasakė: „Šiame židinyje jaučiu meilę ir saulę”. O viešėjęs poetas Jurgis Baltrušaitis sukūrė ketureilį:

Dievas davė judviem kelią naują,

Tad priimkite jo kiekvieną vingį –

Žemės derlių semkit pilna sauja

Ir kelionėj būkite laimingi!

Sugniuždytas ir palaužtas

Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, šeima išvyko gyventi ir dirbti į Vilnių. 1943 m. kovą B. Sruoga suimtas kaip lietuvių tautos įkaitas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.

Į Vilnių grįžęs tik 1945 m. gegužę, skaudžiai išgyveno išsiskyrimą su šeima – žmona ir duktė 1944 m. rudenį, norėdamos išvengti antrosios sovietų okupacijos, pasitraukė į Vakarus.

Į savo namus Kaune profesorius grįžo 1947 m. sunkiai sirgdamas, pavargęs nuo nuolatinių priekaištų, raginimų viešai pritarti tuometinei valdžiai. Čia praleido paskutinę savo gyvenimo vasarą.

Šeimos kambariai tapo atviri visiems

Kurį laiką Sruogų namuose glaudėsi keletas šeimų. Rašytojo žmona ir duktė, gyvenančios JAV, 1957 m. raštu atsisakė nuosavybės teisių, perleisdamos namą Kultūros ministerijai, prašydamos įkurti B. Sruogos muziejų ir biblioteką.

Rašytojo 100-osioms gimimo metinėms namą restauravus, pirmajame aukšte atkurti autentiški šeimos kambariai – svetainė-valgomasis, B. Sruogos pageidavimu įrengtas kaip teatro salė su scena, bei profesoriaus kabinetas.

Antrame muziejaus aukšte, buvusiame dukros Dalios kambaryje, įrengta B. Sruogos literatūrinė ekspozicija, šeimos miegamajame – istorikės V. Sruogienės ir kultūros veikėjos D. Sruogaitės gyvenimo ir kūrybinės veiklos apžvalga.

Daiktus perdavė artimieji

Balio ir Vandos Sruogų muziejaus rinkinį sudaro visų trijų šeimos narių muziejinės vertybės, sukauptos per keletą dešimtmečių – nuotraukos, rankraščiai, laiškai, memorialiniai daiktai, meno kūriniai ir kt.

Dalį eksponatų išsaugojo ir perdavė muziejui dukterėčia Jolita Sruogaitė, sūnėnas Vytautas Sruoga, pedagogė Jadvyga Peseckienė, Sruogų šeimos bičiulė pedagogė Marija Nemeikšaitė. Kai kurie daiktai buvo rasti namo palėpėje. Rašytojo šeima, gyvendama užsienyje, taip pat kaupė archyvinę medžiagą, kuri nuo 1989 m. pradėjo grįžti į muziejų.

Eilėraštis kirto sieną

Daugelis rinkinyje saugomų eksponatų turi įdomias istorijas. Du rankraštinius eilėraščius (,,Po tą sutemą, po plyną...“ ir ,,Sutema medžių šakelėmis...“), sukurtus pokario metais (1946), B. Sruoga įdavė lietuviui Vytautui Staneikai, ketinusiam nelegaliai patekti į Vokietiją. Sėkmingai perėjęs sieną, šis žmogus surado rašytojo žmoną ir perdavė eilėraščių rankraščius. „Tai vienintelis laiškas, kuris mane pasiekė Vokietijoje ir iš viso išeivijoje...“, – rašė V. Sruogienė.

Rašomoji mašinėlė „Corona“

Profesoriaus kabinete eksponuojama portatyvinė rašomoji mašinėlė „Corona“, pagaminta JAV. Ji įsigyta dar studijų Miuncheno universitete metais, po profesoriaus mirties išsaugota brolio Juozapo Sruogos ir perduota muziejui.

Šią mašinėlę Sruoga labai mėgo ir retai su ja skirdavosi – buvo patogi vežiotis. Pasak žmonos Vandos Sruogienės, „pradžioje juodraščius rašydavo pieštuku ar plunksna. Paskui po keletą kartų perrašinėjo ranka, pagaliau mašinėle“. 1945 metais grįžęs iš Štuthofo, B. Sruoga vasarą gydėsi Birštono sanatorijoje ir šia mašinėle perrašė garsųjį savo kūrinį – atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Ketvirtąjį šio kūrinio autografą taip pat išsaugojo rašytojo brolis Juozapas ir dovanojo muziejui.

Tragedijos liudininkai

Eksponuojami autentiški, unikalūs daiktai iš Štuthofo koncentracijos stovyklos. Rašytojo pypkė, perduota per V. Sruogienę profesoriaus bičiulio rašytojo Kazio Borutos. O kalinio švarkelį ir dubenėlį muziejui dovanojo B. Sruogos likimo draugas pedagogas Mečislovas Kriaučiūnas iš Marijampolės.

Dažniausiai fotografavo žmona

Išlikęs B. Sruogos senovinio stiliaus rašomasis stalas, radijo aparatas, kurį rašytojas atsivežė iš Italijos ir mėgdavo klausytis klasikinės muzikos drauge su žmona, XX a. pirmosios pusės audiniai, garsių lietuvių dailininkų paveikslai, senovinis fotoaparatas su dumpline kamera, kurį šeima įsigijo 1926 m. Juo dažniausiai naudojosi V. Sruogienė. Ji fotografavo šeimos narius, draugus, namo statybą, istorines vietoves. Svetainės puošmena – baldai, sukurti madingo ir itin populiaraus tarpukario dizainerio Jono Prapuolenio rankomis.

Kokie buvo B. Sruogos hobiai?

O profesoriaus aistros ir pomėgiai? Ledkirtis – meilės kalnams liudininkas, keliavęs kartu po Kaukazą ir Alpes (Vokietija, Austrija, Italija, Belgija, Šveicarija). Šachmatai – bendravimas, skirtas tik ypatingiems, patiems artimiausiems – rašytojui Vincui Krėvei, profesoriui Albinui Rimkai. Prie šachmatų lentos buvo sprendžiamos didžiausios kultūros, politinio gyvenimo problemos.

Saugomos B. Sruogos memorialinės bibliotekos knygos. Jose – daug autografų ir bičiulių rašytojų dedikacijų. Taip pat B. Sruogos knygos anglų, bulgarų, čekų, estų, ispanų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis.

Kviečia apsilankyti

Buvę svetingi namai, lankytojų išsiilgęs ir šiandien. Kai muziejaus durys vėl bus atviros lankytojams, vėl vyks ekskursijos, ryškūs ir emocingi pasakojimai, edukacinės programos apie Sruogų asmenybes ir kūrybą. Taip pat vėl vyks literatūriniai renginiai, bus minimos svarbios šeimai datos. Užsukite!

Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus, B. Sruogos g. 21, Kaunas.

Darbo laikas II, III, V, VI – 9:00–17:00; IV – 11:00–19:00.

„Facebook“ paskyra: Balio ir Vandos Sruogų namų-muziejus

Internetinė svetainė: www.maironiomuziejus.lt

 Pagal projektą "Biržų kultūra Biržuose, Lietuvoje ir pasaulyje".

logo

Susijusios naujienos