Naujausios
Mokslininkai tyrinėjo Žagarės sakralinį paveldą
Dvi dienas Žagarėje (Joniškio rajonas) dirbo mokslininkų grupė, kuri fiksavo ir aprašė miesto sakralinį paveldą. Ekspedicijoje surinkta medžiaga suguls į trečią Šiaulių vyskupijos Joniškio dekanatui skirtą tomą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Fiksavo kiekvieną daiktą
Praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį Žagarėje dirbo keturių mokslininkų grupė iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto Sakralinio meno paveldo skyriaus: dr. Dalia Vasiliūnienė, dr. Skirmantė Smilingytė–Žeimienė, dr. Regimanta Stankevičienė, dr. Gabija Surdokaitė ir fotografas Vytautas Balčytis.
Jie kruopščiai tyrinėjo, aprašė ir fiksavo visus Naujosios Žagarės bažnyčios sakralinio meno objektus: paveikslus, skulptūras, liturginius rūbus, indus. Mokslininkus domino ne tik kultūros paveldo saugomomis pripažintos vertybės, bet ir kiekvienas šventovėje, zakristijoje esantis daiktas.
Mokslininkams talkinęs Žagarės parapijos klebonas Marius Dyglys džiaugėsi, kad iš Žagarės vertingi daiktai neiškeliavo į Tytuvėnų muziejų, todėl nepražuvo ir yra gyvi miesto sakralinės istorijos bei bažnyčios gyvasties liudininkai.
Vertybių perkainavimas
„Tokiose ekspedicijose vyksta vertybių perkainavimas, randame daiktų, kurie buvo nepelnytai nepastebėti, pamiršti, tačiau atspindi tam tikro laikotarpio tendencijas, procesus sakraliniame mene,“ – „Šiaulių kraštui“ sakė viena iš ekspedicijos dalyvių dr Gabija Surdokaitė, kuri aprašė šventovėje esančius tekstilės darbus.
Užfiksavus vietos sakralinį meną, bus ieškoma archyvinės medžiagos.
Svarbūs gyventojų liudijimai
Rengiant straipsnius knygai, pasinaudojama ir vertingais žmonių prisiminimais, jų turimais dokumentais, pavyzdžiui, fotografijomis. Žagarėje tokios medžiagos mokslininkams suteikė vietos šviesuoliai, išleidę ne vieną knygą, Romualda ir Vytautas Vaitkai.
Pasak dr. G. Surdokaitės, gyventojų pasakojimai labai svarbūs, jų negalima nuvertinti. Žmonės dažnai užpildo labai didelę sovietinio laikotarpio spragą, kada daugelis sakralinių dalykų buvo nedokumentuota. Jie suteikia informacijos, kada vyko bažnyčios ar koplyčios remontas, kokie meistrai dirbo, kas rėmė finansiškai, kaip keitėsi pastato interjeras ir išorė.
Rengiamas trečias tomas
Per ekspedicijos dvi dienas tyrinėtoje Naujosios Žagarės bažnyčioje vertingi yra senieji XVIII amžiaus iš gaisro išgelbėti paveikslai, įdomūs, išskirtiniai jų aptaisai, gausu liturginių reikmenų.
Joniškio dekanatas, mokslininkų teigimu, – labai turtingas.
Todėl rengiamas jau trečias jam skirtas tomas. Pirmieji du „Lietuvos sakralinės dailės“ tęstinio leidinio tomai „Šiaulių vyskupija. Joniškio dekanatas“ jau išvydo dienos šviesą. Antrasis išleistas šiais metais.
Trečioji knyga bus skirta Senajai ir Naujajai Žagarei bei Skaistgiriui. Ji turėtų būti išspausdinta 2014 metų pabaigoje–2015 metų pradžioje.
Mokslininkų grupė Žagarėje jau lankėsi 2009 metų gegužės bei rugsėjo mėnesiais. Šiemet jie planuoja sugrįžti dar kartą.
Tyrimai pradėti prieš 17 metų
Lietuvos sakralinės dailės paveldo tyrimai buvo pradėti dar 1996 metais, kada pasirodė pirmoji tęstinio leidinio „Lietuvos sakralinė dailė“ knyga.
Per dešimtmetį buvo išleistos septynios knygos, skirtos visų Vilkaviškio vyskupijos parapijų istorijai, bažnyčių bei koplyčių dailei ir architektūrai.
Pirmuosius darbus sunkino ir bažnyčios tarnų nepasitikėjimas mokslininkais, dar likęs iš sovietmečio. Iš pradžių jie rodė tik tuos daiktus, kurie įtraukti į kultūros paminklų sąvadą, tačiau kasmet darbai ėjosi lengviau, sakralinė dailė vis labiau buvo atverta tyrinėtojams.
Autorės nuotr.
FIKSAVIMAS: Menotyrininkė dr. Skirmantė Smilingytė–Žeimienė ir fotografas Vytautas Balčytis fiksuoja Naujosios Žagarės bažnyčios monstranciją.
PERKAINAVIMAS: Dr. Gabija Surdokaitė sako, kad tokiose ekspedicijose vyksta vertybių perkainavimas, randama daiktų, kurie buvo nepelnytai nepastebėti, pamiršti, tačiau atspindi tam tikro laikotarpio tendencijas, procesus sakraliniame mene.
DISKUSIJA: Apie Žagarės bažnyčių sakralinį paveldą diskutuoja dr. Regimanta Stankevičienė ir parapijos klebonas Marius Dyglys.