Naujausios
Veiklus ir iškalbingas
Kostas mokėsi kartu su Juliumi Janoniu Biržų keturklasėje mokykloje. Vėliau mokslus tęsė Bauskėje, baigė Veiverių mokytojų seminariją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rusiją. Tėvai apsigyveno Sibire, Tambovo gubernijoje, Sasovo kaime, o Kostas Kregždė mokytojavo Omske, Tomske, kitų miestų mokyklose.
Į Lietuvą sugrįžo 1918 metų pradžioje. Mokytojavo Astravo pradinėje mokykloje, vėliau Biržų gimnazijoje buvo lietuvių kalbos mokytojas.
M. Tamulėnas straipsnyje „Seimo atstovą Kostą Kregždę prisimenant“ („Mūsų sparnai“, 1978 m. Nr. 45) rašo, kad jie tais metais dažnai susitikdavo Lyglaukiuose ir dažniausiai tardavosi, kad vokiečiams traukiantis iš Lietuvos, reikia rengtis dideliems darbams atkuriant nepriklausomą Lietuvą. Kostas Kregždė įrodinėjo, kad neatidėliojant reikia griebtis politinio darbo. Reikia siekti, kad į Seimą patektų tinkami ir sąžiningi žmonės, tuomet ir krašto atstatymo darbas bus sėkmingesnis. Jis kalbėjo, kad reikia burtis į valstiečių liaudininkų partiją ir tą partiją palaikyti visais galimais būdais.
Politika ir cenzūra
Kostas Kregždė važinėjo po apylinkes, sakė kalbas, rašė ilgiausius straipsnius į laikraščius. 1923 ir 1926 metais nuo Valstiečių liaudininkų partijos jis išrinktas Seimo nariu. Tuomet išvažiavo į Kauną. Buvo veiklus, iškalbingas Seimo narys. Jo aiški tarsena, iškalbingumas, perpintas humoru, kiekvieną sužavėdavo.
Straipsnius politinėmis temomis daugiausiai rašė „Lietuvos žinioms“. Po gruodžio perversmo pasijuto atstumtas nuo visuomeninės veiklos. Tai skaudžiai išgyveno. Tautininkų cenzūra jo straipsnius gerokai iškarpydavo arba ir visai nepraleisdavo.
Nepavyko pasitraukti į Vakarus
Po 1926 metų gruodžio perversmo Kostas Kregždė pasinėrė į kooperatinę veiklą. Buvo „Lietūkio“, „Pienocentro“ valdybos nariu. 1940 – 1944 metais dirbo Biržų žemės ūkio draugijos direktoriumi.
Karui baigiantis, planavo pasitraukti į Vakarus. Tačiau žmonai pabūgus plaukti žvejų laiveliu į Švediją, liko Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo darbavosi Kaune projektavimo institute.
Ten ir mirė 1947 metų kovo 26 dieną, sulaukęs penkiasdešimties metų. Apie tai M. Tamulėnas rašė, kad „mėnesį pasirgęs ir nustojęs noro gyventi (?) mirė turėdamas 50 metų amžiaus. Paliko žmoną ir mažus vaikus sielvarte ir dideliame skurde“. Palaidotas Lyglaukiuose.
Žmonos ir amžininkų prisiminimuose
Kosto Kregždės žmona tautodailininkė Olga Kregždienė 1984 metais man yra pasakojusi, kad Kostas buvęs labai iškalbingas: ir pravirkdyti, ir prajuokinti kiekvieną galėjęs. Jis buvo vienas iš „Mūzos“ dailės draugijos kūrėjų.
„Kostas daugiausia sielos ir darbo į tą organizaciją įdėjo, – prisimena M. Tamulėnas, – nes buvo daugiau romantikas – svajotojas. Jis ir savo išvaizda daugiau į artistą ar poetą panašėjo. Dailiai nuaugęs, status, plaukų šukuosena permetant apyilgius plaukus per galvą, kuriuos laikas nuo laiko vis reikėjo taisyti, kad į akis nelįstų. Veido bruožai buvo inteligentiški, ne provincijoje išauklėto jaunuolio. Iš viso, tenka pasakyti, kad Kostas savo charakteriu labai daug kuo skyrėsi nuo savo kitų brolių“.
Rašytoja Halina Korsakienė, buvusi ištikima „Mūzos“ spektaklių lankytoja, prisimena, kad šioje mėgėjiškoje trupėje buvo tikrai įkvėptų savamokslių aktorių. „Pamenu, – rašė H. Korsakienė, – Lyglaukių pradinės mokyklos mokytoją Kostą Kregždę, kuris tiek gyvenime, tiek scenoje išlaikydavo impozantišką baironiško herojaus povyzą, paženklintą panieką pilkajai kasdienybės aplinkai“.
„Mūzos“ vakare režisavo brolio Petro parašytą pjesę
1918 metais, Kalėdų švenčių metu, „Mūzos“ dailės draugija sumanė Astravo rūmuose suruošti didesnį pobūvį su vaidinimu. Pasirinko vaidinti Petro Kregždės Rusijoje parašytą pjesę „Vyresnysis angliakasys“.
Veikalą režisavo Kostas Kregždė. Jis stengėsi, kad vaidinimas gerai pasisektų, ir taip būtų išgarsinta „Mūzos“ draugija. Šiame „Mūzos“ renginyje dalyvavęs M. Tamulėnas rašo, kad svarbiausia buvę šokiai. „Šokiams buvo panaudotos trys salės. Didžiojoje salėje spietėsi daugiau „ smetonėlė“, puikuoliai. Kostas Kregždė, gražiai išsidabinęs ir apsivilkęs ilgaskvernę vizitką, visur prižiūrėjo tvarką, kad visi jaustųsi gerai, kad būtų patenkinti. Pažįstamiems patarė nebūti vien didžiojoje salėje, bet maišytis ir kitose salėse ir pašokinti, kad ir ne taip jau žavias paneles“.
Žurnalistinė veikla
Kostas Kregždė nuo 1922 metų buvo Lietuvos telegramų agentūros ELTA korespondentas. Rašė straipsnius politinėmis temomis, korespondencijas ir feljetonus į „Lietuvos žinias“, „Lietuvos ūkininką“, „Talką“, „Jaunimą“, „Biržų žinias“. Yra parašęs keletą politinių brošiūrų, kurias išspausdino „Varpo“ bendrovė. Pasirašinėdavo ne tik pavarde, bet ir K. Stagonio, K. St., Sodiečio, Ūkininko ir kitais slapyvardžiais. Polemizavo su 1925 – 1926 metais Biržuose leisto laikraščio „Biržiečių balsas“ redakcija, nes šiame savaitraštyje pasirodydavo netiksli, neretai šališka informacija apie K. Kregždės, kaip Seimo nario, veiklą.
Po 1925 metų spalio mėnesį „Biržiečių balse“ išspausdinto rašinio „Ponas Kregždė Papily“ Kostas Kregždė apie tai „ Biržų žinioms“ rašė: „Padori ir save gerbianti spauda, o ypač redaktoriai, rimčiau žiūri į laikraštį ir iš jo nepadaro plepalų bei melų organo...“ Buvo nuolatinis evangelikų reformatų Biržų Sinodo revizijos komisijos pirmininkas.
Miltinis išbūrė skaudžią ateitį
Olga Kregždienė pasakojo, kad Kostas draugavęs su Aniuolu ir Baliu Sruogomis, poetu Kaziu Binkiu, jų namuose viešėdavę Jonas ir Adolfas Mekai, Eugenijus ir Leonardas Matuzevičiai, Juozas Miltinis.
(Olga Kregždienė prisiminė, kad J. Miltinis kartais burdavęs iš delno. Būrė ir Kosto žmonai. Pasakęs: „Kad žinotum, kas tavęs gyvenime laukia – negyventum“. Atspėjęs – Kostas Kregždė mirė vos penkiasdešimties. Devyniolika metų už vyrą jaunesnė žmona Olga liko viena su trimis vaikais, kurių vyriausias buvo aštuonerių, o mažiausias – vos pusantrų metų).
Vokiečių okupacijos metais Biržuose buvo organizuojamas teatras. Vienas iš jo organizatorių buvęs ir Kostas Kregždė. Atvažiuodavo Panevėžio teatro režisierius Juozas Miltinis, aktorius Vaclovas Blėdis, ateidavo steigiamo teatro direktorius, mokytojas ir poetas Petras Zablockas. 1944 metais Biržuose buvo pastatytas K. Binkio „Atžalynas“.
Kostas Kregždė – mokytojas, žurnalistas, Seimo narys, „Mūzos“ artistas ir režisierius, kooperatininkas, visuomenės veikėjas – buvo veiklus ir talentingas Biržų krašto šviesuolis, kurį verta prisiminti ir šiandien.
