Naujausios
Lietuvos tikintieji sulaukė džiugios žinios: Nacionalinės kultūros paveldo vertybių sąrašą papildė „Žemaičių Kalvarijos“ kalnų giedojimo tradicija. Ši katalikiška liaudies pamaldumo praktika paplitusi ir Biržų dekanate. Dekanato piligrimai kasmet liepos mėnesį vyksta į Žemaičių Kalvarijos atlaidus, su malda ir giesme leidžiasi kalnais į dvidešimties stočių apmąstymą.
Žemaitiškus „Kalvarijos kalnus“ prieš septynerius metus pirmosios Smilgių parapijoje išplatino iš Žemaitijos atsikrausčiusios naujakurės žemaitės – motina ir dukra: Plecida Radavičienė ir Irena Puodienė. Vėliau „Kalvarijos kalnus“ pradėjo giedoti ir biržiečiai. Giesmei juos sutelkė tuo metu Biržų parapijos tikintiesiems patarnaujantis iš Žemaitijos kilęs kunigas Ernestas Želvys.
Žemaičių Kalvarijos kelią 1637 m. įkūrė vyskupas Jurgis Tiškevičius. Ši sena ir populiari tradicija Žemaitijoje tapusi neatsiejama bei svarbia ne tik Žemaičių Kalvarijos atlaidų, bet ir šermenų, mirusiųjų minėjimo bei gavėnios laikotarpio dalimi. Taip išreiškiamas bei stiprinamas tikinčiųjų ryšis su Dievu, gilinamas pamaldumas. Per gavėnią iki Velykų „Kalvarijos kalnus“ transliuoja ir „Marijos radijas“.
Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade oficialiai pripažinti 32 įvairūs objektai bei tradicijos.
