Fotografija atgaivina atmintį...

Gražinos DAGYTĖS nuo­tr.
Me­di­jų me­ni­nin­kas ir kri­ti­kas, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, dr. Re­mi­gi­jus Venc­kus pa­sa­ko­jo apie sa­vo ir ki­tų kū­ry­bą.
Praė­ju­sį penk­ta­die­nį Bir­žų kraš­to mu­zie­ju­je „Sė­la“ ati­da­ry­ta au­to­ri­nė Re­mi­gi­jaus Venc­kaus eks­pe­ri­men­ti­nių ke­lio­nės fo­tog­ra­fi­jų ir anks­ty­vo­sios kū­ry­bos pa­ro­da „Ber­ly­nas ir ki­ti biog­ra­fi­niai eks­kur­sai“.

Ren­gi­nys Di­džio­jo­je pa­ro­dų sa­lė­je pra­dė­tas pa­skai­ta. Me­di­jų me­no ir kul­tū­ros ty­ri­nė­to­jas, me­di­jų me­ni­nin­kas ir kri­ti­kas, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, dr. Re­mi­gi­jus Venc­kus, pa­sa­ko­jo apie sa­vo ir ki­tų kū­ry­bą. Me­ni­nin­kas re­cen­zuo­ja pa­ro­das, ku­rios pri­sta­to­mos ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se ša­ly­se. Jis yra pa­ra­šęs dau­giau nei tris šim­tus kri­ti­nių straips­nių apie me­ną ir kul­tū­rą.

Bir­žie­čiams kal­bė­da­mas apie sa­vo ir ki­tų kū­ry­bą, me­ni­nin­kas trum­pai su­pa­žin­di­no su įvai­riais kū­rė­jais ir jų dar­bais. Jis aiš­ki­no, jog me­di­jų me­ni­nin­kas nie­ka­da ne­dir­ba vie­no­je sri­ty­je, vie­na kryp­ti­mi.

Jau nuo vai­kys­tės pa­mi­lęs fo­tog­ra­fi­ją, Re­mi­gi­jus Venc­kus tvir­ti­no, jog fo­tog­ra­fi­ja at­gai­vi­na at­min­tį, ji lyg lak­mu­so po­pie­rė­lis pa­ro­do, kas ir kaip bu­vo. Fo­tog­ra­fi­ja pa­de­da kur­ti is­to­ri­jas. Ji yra vie­na iš prie­mo­nių, pa­de­dan­čių do­ku­men­tuo­ti.

Me­ni­nin­kas pri­si­mi­nė, kaip jis pa­ts vie­nu gy­ve­ni­mo mo­men­tu per­žiū­rė­jo sa­vo pa­ties vai­kys­tė­je, paaug­lys­tė­je fo­tog­ra­fuo­tus kad­rus, taip pri­si­min­da­mas sa­vo praei­tį Aki­mir­kos už­fik­suo­tos fo­tog­ra­fi­jo­se, kiek­vie­nam žmo­gui pri­me­na jo pa­tir­tas gy­ve­ni­mo trau­mas, dve­jo­nes, vie­nat­vės mo­men­tus, vi­di­nius de­mo­nus ir an­ge­lus.

Pa­sak pro­f. R. Venc­kaus, mo­men­to, už­fik­suo­to fo­tog­ra­fi­jo­je, nie­kas ne­ga­li už­mirš­ti ar su­klas­to­ti. Ji kal­ba apie is­to­ri­ją ir taip pa­de­da keis­ti pa­sau­lį.

Re­mi­gi­jus Venc­kus, kal­bė­jo, jog me­ni­nin­kas yra kaip chi­rur­gas. Taip, kaip chi­rur­gas grie­bia­si skal­pe­lio, kai at­ve­ža sun­kų li­go­nį, taip fo­tog­ra­fas grie­bia­si fo­toa­pa­ra­to, kad pa­pa­sa­ko­tų pa­sau­liui, ko­kia tra­ge­di­ja nu­ti­ko tam žmo­gui, kad nuo­trau­kų pa­gal­ba pa­pa­sa­ko­tų tik­rą­ją is­to­ri­ją. Taip el­gia­si vi­si ka­ro fo­tog­ra­fai. Tik at­li­kę fo­tog­ra­fo mi­si­ją, jie sku­ba į pa­gal­bą.

Me­ni­nin­kas pa­sa­ko­jo, kas jį ža­vi fo­tog­ra­fi­jo­je. Jis su­si­rin­ku­sie­siems sa­kė, jog jei jie Bir­žuo­se pa­ban­dy­tų fo­tog­ra­fuo­ti, pa­ste­bė­tų, jog kai ku­rie žmo­nės iš­kart pa­si­ša­lin­tų. Ko­dėl? To­dėl, kad fo­tog­ra­fi­ja yra ob­jek­ty­vi, jos ne­ga­li­ma su­klas­to­ti, ji su­ge­ba „kal­bė­ti“, ji iš­sau­go in­for­ma­ci­ją tiek apie ge­rus, tiek apie blo­gus įvy­kius.

R. Venc­kaus pa­ro­da mu­zie­ju­je veiks iki va­sa­rio mė­ne­sio 9 die­nos.