Naujausios
„Esu jaunas žmogus, dar vis norintis atrasti save, tačiau ne taip greit pavyksta, kaip tikiuosi. Baigęs Biržų „Saulės“ gimnaziją iš karto įstojau į aukštąją mokyklą studijuoti fizikinės krypties mokslų, tačiau supratau, kad ne man tai skirta ir palikau studijas. Pradėjau bendrauti su produktyviais žmonėmis muzikos srityje ir, manau, jog tai buvo naujo etapo pradžia. Galiu ekspresyviai išreikšti save įvairiomis melodijomis ir poezija. Per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, užuot skaitęs įvairius literatūros kūrinius ar atlikęs teksto suvokimo užduotį, aš rašydavau eilėraščius”, – pasakoja T. Jurelevičius.
Tadai, ar tavo eilėraščiai tapo dainomis?
Deja, ne. Tiesą pasakius, eilėraščiai, rašyti mokykloje, yra pasilikę sąsiuviniuose, kurie jau išmesti arba sudeginti. Vis dėlto buvau dar jaunas ir nesupratau, jog tai gali būti vertingi užrašai. Gaila, kad nebuvau nusipirkęs jokios užrašinės, kurią galėčiau nuolat pildyti. Mano minčių apie poeziją tada nebuvo tiek daug, kiek dabar.
Tavo polinkis į kūrybą – iš kur jis? Kaip tobulėji, ar kūrybiškam žmogui to tiesiog nereikia?
Polinkis kurti kiekvienam žmogui atsiranda skirtingais gyvenimo laikotarpiais, tačiau džiaugiuosi, kad mano ekscentriška mąstysena ir noras kurti atsirado, kol dar esu jaunas. Man itin padėjo aplinkiniai žmonės, su kuriais lankiau Biržų „Saulės“ gimnazijos chorą „Solis Ortus“, nes jie mane „užvedė ant kelio“, privertė suprasti, ko noriu iš savęs ir kaip galiu pakeisti kitų žmonių mintis į bent šiek tiek optimistiškesnę pusę.
Bendravimas su artimais draugais, kurie taip pat muzikoje dabar siekia įgyvendinti kūrybines užduotis, palaipsniui išaugo į rimtesnius santykius. Atsirado bendrų minčių, idėjų, kurias pradėjome puoselėti ir, daugiau tam skyrus darbo, realizuoti.
Kūryba turi lietis pati, kartais visos melodijos, tekstai ateina savaime, bet reikia sulaukti idėjos ar įkvėpimo. Kitu atveju, kai viskas yra perspaudžiama ar siekiama padaryti per prievartą, nueina šuniui ant uodegos. Tokio dalyko perspausti nereikia, nes tiesiog neišeis kokybiškas produktas, kuriuo būčiau patenkintas. Vis dėlto muziką, dainas rašau labiau sau, nes laimingas būsiu tik tada, kai pranoksiu pats save.
Ar Biržuose lengva ieškoti savęs?
Biržai yra puikus miestas, pradedant ieškoti kūrybinių minčių. Vien pagalvojus apie gamtą – tekančias upes, medžius ir įvairias vietas, kuriose prisėdus įmanoma „sustabdyti laiką“ ir įsilieti į kūrybinius procesus, ar tai būtų piešimas, tekstų rašymas, ar bet kokia kita kūrybos šaka. Biržai pilkais urbanistiniais vaizdais, greitu gyvenimu nepasižymi, todėl ir kūryba nėra labai monotoniška, nuolat įmanoma atrasti kažką naujo. Tačiau kūrybos procesas neturi įtakos tam, iš kokio miesto esi. Žmogaus mąstysena ir nusiteikimas yra viskas, ko reikia norint kurti bei puoselėti savo idėjas.
„YouTube“ platformoje skamba tavo daina, esi prisistatęs Jure vardu, o atliekamos muzikos stilius – repas. Kodėl būtent toks?
Šiuo metu hip-hop'as yra mano klausomiausias muzikos žanras. Manau, dėl to ir siekiu kažko panašaus. Juk populiariosios (pop) muzikos klausantis žmogus nepradės kurti EDM (elektroninės šokių muzikos), nes tai yra visai kitas muzikos stilius. Garsai, aranžuotė, tempas yra labai skirtingų skonių ir jie kartu nelabai dera. Todėl ir renkuosi kol kas kurti hip-hop'o kūrinius. Tačiau tai – ne tik repas, mano kūriniuose yra ir daug R&B elementų.
Jauno žmogaus akimis, kokios Biržų perspektyvos?
Biržų miestas šiuo metu gerina infrastruktūrą, restauruoja J. Janonio aikštę, keičia aplinką Astravo dvare. Manau, jog tai itin puikus būdas pritraukti keliautojus ir po truputį Biržus versti turistiniu miestu, tačiau tam prireiks dar daug laiko. Tikiuosi, kad žmonės, bent trumpam pabuvę mieste, aplankę kelis nematytus objektus ir pabendravę su tinkamais miesto gyventojais, parsiveš geros nuotaikos, įspūdžių ir jais pasidalins su kitais – Biržai nėra toks blogas miestas, kaip kiti įsivaizduoja.
O ką reiškia „tinkami“ miesto gyventojai?
Tai – noriai bendraujantys žmonės, kurie neturi jokių netinkamų ir agresyvių tikslų. Nemanau, jog reiktų daug kalbėti apie neigiamą žmonių pusę.
Kur galėtume tavo atliekamą muziką išgirsti gyvai?
Kol kas dar nėra tokios galimybės, tačiau, kai pasirūpinsiu visa įranga, bus įrašyta ir kitokių dainų versijų. Manau, kad dainų akustinės versijos yra labai jausmingos bei paprastos klausytojui.
O dėl pasirodymų scenoje gyvai – dar nepakanka medžiagos. Reikia parašyti daugiau dainų, kurias galėčiau atlikti gyvai, nes kitų atlikėjų dainų dainuoti ar repuoti tikrai nesiruošiu.
Kiek kūrinių esi įrašęs ir kokie tavo artimiausi kūrybiniai planai?
Norisi visas dainas apdirbti, kad jos būtų pilnos, skambėtų įtraukiančiai ir priverstų klausytojus pajausti kažką naujo arba atvirkščiai – prisiminti kažką šilto, malonaus. Artimiausiu metu planuoju sukurti vaizdo klipą dainai „No Clue“ bei keturių ar penkių dainų paketą. Yra labai daug veiklos. Bandau atsikratyti aplinkinių trukdžių, kurie neleidžia užbaigti muzikinių darbų. lgainiui, tikiuosi, pavyks realizuoti tai, kas mano galvoje.
Šeima, kurioje užaugai, taip pat daininga – tėveliai dalyvauja folklorinio ansamblio „Žemyna“ veikloje. Ar tau patinka lietuvių liaudies muzika?
Liaudies muzika labai nesidomiu, tačiau ją girdžiu arba tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose, susijusiuose su tokio tipo dainomis. Su folkloru susidurti tenka rečiau, bet manau, jog prisidedu prie jo populiarinimo. Paskutinį kartą, maždaug prieš metus, dalyvavau renginyje, kuriame buvo įteikta „Aukso paukštė“ Pabiržės folkloro ansambliui „Žemyna“, kurio veikloje, kaip jau minėjau, aktyviai dalyvauja mano tėveliai.
Ačiū už pokalbį.
"Biržų kultūra Biržuose, Lietuvoje ir pasaulyje".
