Naujausios
Architektas Karolis Reisonas kėlė Šiaulius iš griuvėsių
Šiemet minimos latvių kilmės Lietuvos architekto Karolio Reisono (Kārlis Reisons) 120-osios gimimo metinės. K. Reisonas Šiauliuose paliko ryškų pėdsaką: jo darbo laikotarpis sutapo su miesto atstatymu po Pirmojo pasaulinio karo. Iki mūsų dienų išliko ne vienas K. Reisono projektuotas pastatas, tarp jų – K. Venclauskių rūmai, Sukilėlių kalnelio paminklas, „Rūtos“ fabrikas, V. Kudirkos progimnazija.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Minės sukaktį
„Karolis Reisonas – latvis, Lietuvos labui nuveikęs daug prasmingų darbų“, – sako Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkė Vilma Karinauskienė.
Liepos 1 dieną Ch. Frenkelio viloje muziejininkai, bendradarbiaudami su Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriumi, ruošia renginį, skirtą K. Reisono 120-osioms gimimo metinėms paminėti. Kartu bus pažymėta ir Tarptautinė architektų diena.
Pranešimus planuoja skaityti vilniečiai architektūros istorikė Morta Baužienė bei ilgametis K. Reisono veiklos tyrinėtojas Sigitas Saladžinskas.
Renginyje Šiaulių architektai pristatys K. Reisono įamžinimo mieste idėją: siūloma ant vieno iš K. Reisono projektuotų pastatų pritvirtinti memorialinę lentą.
Bulvare, vitrinose prie „Verpsto“ gamyklos, numatoma atidaryti K. Reisonui skirtą parodą. Šiauliečiai, miesto svečiai vasarą galės susipažinti ne tik su architekto veikla, gyvenimu, bet ir su Šiaulių miesto urbanistikos, architektūros istorija.
Bus eksponuojamos „Aušros“ muziejuje saugomos K. Reisono projektuotų pastatų fotografijos bei planai, brėžiniai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.
Rūpinosi ir švietimu
Pasak V. Karinauskienės, K. Reisono gyvenimas nėra daug tyrinėtas, net enciklopedijose informacija yra minimali.
K. Reisonas gimė 1894 metais Peterupėje, netoli Rygos. Studijas baigė Peterburge. Yra žinoma, kad kurį laiką dirbo Sibire, dalyvavo tiesiant geležinkelį.
Atvykęs į Lietuvą, nuo 1922 iki 1930 metų dirbo Šiauliuose miesto inžinieriumi ir Savivaldybės statybos skyriaus vedėju.
„Čia jam atsivėrė platūs darbo horizontai. Kita vertus, laikotarpis buvo gana sudėtingas, nes Šiauliai dar nebuvo atsigavę po Pirmojo pasaulinio karo. Mieste buvo sugriauta daugiau nei pusė pastatų. Jis aktyviai įsijungė į Šiaulių atstatymo darbus. Tuo metu prie miesto buvo jungiamos naujos teritorijos, miestas plečiamas, tad K. Reisonui teko dirbti ir teritorijų planavimo darbuose“, – sako V. Karinauskienė. Teritorijų planavimo brėžiniai yra išlikę iki mūsų dienų.
Ieškodamas pagalbos, K. Reisonas Šiauliuose įsteigė braižyklą, įvairiais laikotarpiais joje dirbo net iki 50-ies matininkų, rengusių brėžinius. Braižyklai vadovavo pats K. Reisonas.
„Statybos specialistų poreikis buvo didelis. Jausdamas stygių, jis rūpinosi jų rengimu, švietimu. Vadinamiesiems statybos dešimtininkams organizavo kursus“, – sako muziejininkė.
K. Reisono iniciatyva Šiauliuose buvo įkurta viena pirmųjų Lietuvoje amatų mokyklų. Savivaldybė jai rado patalpas Vilniaus gatvėje. Pirmuosius metus K. Reisonas šiai mokyklai ir vadovavo. Vėliau ji perėjo Švietimo ministerijos žinion.
„Vykstant žemės reformai, buvo daug naujakurių, kuriems gautoje žemėje reikėjo statyti gyvenamuosius, ūkinius pastatus, o žinių trūko. K. Reisonas stengėsi užpildyti spragą. Dirbdamas Šiauliuose, 1926 metais jis išleido knygą „Žemės ūkio statyba“, 1928 metais – „Molio statyba“, – sako V. Karinauskienė.
Šiose knygose pateikta daugybė naudingų patarimų, konkretūs projektai, kalbama apie sodybos vietos parinkimą, aplinkos tvarkymą, puošybos elementus. Suskaičiuotos ir statybos sąmatos.
Produktyvus kūrėjas
Pasak V. Karinauskienės, Šiaulių burmistras Jackus Sondeckis K. Reisoną savo prisiminimuose apibūdino kaip vieną geriausių Lietuvos inžinierių, kaip labai darbštų žmogų, daugybę jėgų atidavusį tam, kad Šiauliai pakiltų iš griuvėsių.
Vienas pirmųjų K. Reisono darbų Šiauliuose buvo Vlado Vaitkaus namas, projektuotas su kino teatru „Spindulys“. Pastatas, stovėjęs Vasario 16-osios ir Vilniaus gatvės kampe, sudegė 1960–1961 metais, šioje vietoje dabar stovi P. Višinskio paminklas. Pastato vaizdai liko tik fotografijose, brėžiniuose. Yra išlikęs 1923 metų pastato projektas.
K. Reisono ranka pridėta ir prie kitoje gatvės pusėje esančio pastato (jame dabar veikia kavinė „Presto"). Tuometinis jo savininkas buvo Stasys Pocius, namo antrame aukšte veikė Piliečių klubas. Pastatas po karo nebuvo visiškai sugriuvęs, jį K. Reisonas perprojektavo: pakeitė langų išdėstymą, įkomponavo bokštelį, erkerį. 1925 metais kurtas projektas yra išlikęs.
Vladas Vaitkus, „Birutės“ saldainių fabriko savininkas, davė K. Reisonui užsakymą suprojektuoti fabriko pastatą. Stoties gatvėje iškilęs fabrikas po Antrojo pasaulinio karo buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą.
K. Reisonas projektavo ir „Rūtos“ saldainių fabriką. Yra išlikę du jo parengti projektai – 1924 metų bei 1927 metų priestato projektas.
Iki šių dienų tebestovi buvęs „Vilties“ draugijos moksleivių bendrabutis Kražių gatvėje, 1930 metais atidaryta V. Kudirkos pradžios mokykla (dabar progimnazija) Dvaro gatvėje.
Vienas iš „Aušros“ muziejaus padalinių taip pat įsikūręs K. Reisono projektuotame pastate – Venclauskių šeimai priklausiusiuose namuose.
Manoma, kad K. Reisono projektuotas senosios gaisrinės depas (1927 metais), kino teatras „Kapitol“.
Šiaulių dramos teatrą K. Reisonas projektavo kartu su architektu Stasiu Kudoku, pastatas pastatytas 1933 metais, per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjęs, atstatytas.
K. Reisonas buvo suprojektavęs ir prekybinius paviljonus senojoje turgaus aikštėje, prie Aušros alėjos.
„Reikėtų paminėti vieną iš neįgyvendintų projektų. K. Reisonas buvo parengęs muziejaus-bibliotekos rūmų projektą. Juos planuota statyti Aušros alėjoje, priešais Kaštonų alėją. Nors 1931 metais buvo padėtas kertinis akmuo, nuspręsta, kad miestui reikalingesnis muziejus-mokykla“, – sako V. Karinauskienė.
Paminklą kūrė nemokamai
Išskirtinis K. Reisono paminklas su išskirtine istorija – Nepriklausomybės paminklas Sukilėlių kalnelyje, kuriame palaidota vienuolika 1863 metų sukilėlių.
Atkūrus Lietuvos valstybę, susirūpinta sukilėlių, nepriklausomybės kovų dalyvių atminimu. Paminklo maketą kurti buvo patikėta Juozui Zikarui. Šio projekto maketas yra saugomas „Aušros“ muziejuje.
Pasak muziejininkės, paminklo statymo komisijai įgyvendinimo kaina pasirodė per didelė, nes lėšos rinktos iš visuomenės. K. Reisonas pasisiūlė projektą parengti nemokamai.
Statybos prasidėjo 1931 metais, 1935 metais paminklas iškilmingai atidengtas. Sovietmečiu paminklas buvo pakeistas: užmūryti Gediminaičių stulpai, nuimtos paminklinės lentos, sukurta kita skulptūrinė kompozicija. Atkūrus nepriklausomybę, atkurta ir pirminė paminklo išvaizda.
K. Reisonas Šiauliuose projektavo ir privačius namus. „Aušros alėjoje, S. Daukanto gatvėje rastume ne vieną jo projektuotą privatų gyvenamąjį namą. Tarp jų būtų galima paminėti garsųjį Šiaulių dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namą. Projekto autorius yra pats G. Bagdonavičius, bet yra žinoma, kad jam talkino K. Reisonas“, – sako V. Karinauskienė.
Pats K. Reisonas Šiauliuose gyveno Stoties gatvėje, pastatas neišlikęs.
Paviliojo sostinė
1930 metais K. Reisonas buvo pakviestas dirbti į tuometinę Lietuvos sostinę Kauną, čia vadovavo statybos skyriui, suprojektavo daug žinomų pastatų.
Bene didingiausias įgyvendintas projektas – Prisikėlimo bažnyčia, kurios statyba baigta tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Kartu su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Krikščiukaičiu K. Reisonas projektavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatą. Jo projektuoti ir kiti svarbūs tarpukario Kauno pastatai, tarp jų – Žemės ūkio rūmai, Žemės banko rūmai, Arkivyskupijos ir metropolito rūmai.
Kaune K. Reisonas dirbo iki 1938 metų. Nuo 1940 metų gyveno Panevėžyje, dirbo miesto statybos skyriaus vedėju, vėliau tapo Panevėžio miesto burmistru.
Už nuopelnus Lietuvai K. Reisonas buvo apdovanotas 4-ojo laipsnio Gedimino ordinu, 3-iojo laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu.
Pasak V. Karinauskienės, įdomus faktas, kad Lietuvos pilietybę K. Reisonas gavo ne iš karto – tik ketvirtojo dešimtmečio pradžioje.
1944 metais K. Reisonas pasitraukė į Vokietiją, o 1949 metais emigravo į Australiją, Adelaidėje užsiėmė profesine veikla. Mirė 1981 metais. Australijoje gyvena jo dukra.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASTATAS: Vienas iš „Aušros“ muziejaus padalinių yra įsikūręs K. Reisono projektuotame pastate – Venclauskių namuose.
MOKYKLA: Karolio Reisono projektuota dabartinė V. Kudirkos progimnazija veikia nuo 1930 metų.
PAKEITIMAS: Šis pastatas po Pirmojo pasaulinio karo nebuvo visiškai sugriuvęs, jį K. Reisonas perprojektavo: pakeitė langų išdėstymą, įkomponavo bokštelį, erkerį.
FABRIKAS: „Rūtos“ saldainių fabrikas pastatytas pagal K. Reisono projektą.
PASKIRTIS: Tarpukariu čia veikė „Vilties“ draugijos moksleivių bendrabutis.
DOVANA: Paminklo Sukilėlių kalnelyje projektą K. Reisonas pasisiūlė parengti nemokamai.
ASMENYBĖ: Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkė Vilma Karinauskienė sako, kad Karolio Reisono nuopelnai Lietuvai – dideli, bet gyvenimas, palikimas dar nėra daug tyrinėtas.
Fotoatvirukas iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių
PAMINKLAS: Sukilėlių kalnelis rytui auštant. XX amžiaus 4 dešimtmetis. Autorius nežinomas.
Fotografija iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių
TARNAUTOJAI: Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojai. Pirmas iš kairės sėdi Karolis Reisonas. Apie 1922–1925 metus. Autorius nežinomas.
Atvirukas iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių
NAMAI: Dabartinių Vilniaus ir Vasario 16-osios gatvių sankirta. Kairiau matosi Stasio Pociaus namai, dešiniau – saldainių fabriko „Birutė“ savininko Vlado Vaitkaus namai. Leidėjas Kostas Cerpinskis. Apie 1925–1926 metus.
Atvirukas iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių
PAVILIJONAI: Turgaus (dabar Prisikėlimo) aikštės ir Aušros alėjos vaizdas nuo Tilžės gatvės Varpo gatvės link. Dešinėje matosi prekybiniai paviljonai. Leidėjas Mauša Ordmanas. Apie 1930 metus.