Žydus primins nebe vien kapai

Žy­dus pri­mins ne­be vien ka­pai

Praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je pa­gerb­ta Ant­ro­jo Pa­sau­li­nio ka­ro me­tais iš­žu­dy­tos ra­jo­no žy­dų bend­ruo­me­nės at­min­tis. Netrukus ją įpras­mins ne­be vien ma­si­nės ka­pa­vie­tės. Nes Pak­ruo­jy­je jau yra Mar­ko Šrei­be­rio gat­vė, bai­gia­ma re­konst­ruo­ti se­niau­sia me­di­nė Lie­tu­vos si­na­go­ga, o žy­miau­sių Pak­ruo­jo pra­mo­ni­nin­kų Mai­ze­lių na­mas atei­ty­je taps mu­zie­ju­mi.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

At­min­ties ak­me­nys

Į Pak­ruo­jo žy­dų ge­no­ci­do vie­tą Mor­ka­kal­ny­je „Že­my­nos“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los moks­lei­viai atė­jo pės­čio­mis, ne­ši­ni ak­me­ni­mis su už­ra­šy­tais žy­diš­kais var­dais, ly­di­mi is­to­ri­jos mo­ky­to­jų.

Da­lį ak­me­nų pa­dė­jo ant di­džiau­sios ka­pa­vie­tės, ku­rio­je te­bė­ra anks­tes­niais me­tais iš­dė­lio­ta ak­me­ni­nė me­no­ra, vai­kų ran­ko­mis pa­da­ry­tos Do­vy­do žvaigž­dės. Var­dais pa­ženk­lin­tų ak­me­nų ei­lė su­dė­ta ir ma­žes­nio­jo­je ka­pa­vie­tė­je.

Prie pa­mink­lo ho­lo­kaus­to au­koms pa­dė­ta gė­lių. Su­ži­bo žva­kės.

Mo­ky­to­ja Vi­da Klei­no­tai­tė su­si­rin­ku­siems pri­mi­nė, jog ak­me­nys, o ne gė­lės ne­ša­mi, lai­kan­tis žy­dų tau­tos tra­di­ci­jų.

Kas­met šią at­min­ties pa­rei­gą at­lie­ka vis ki­ti „Že­my­nos“ moks­lei­viai. Apie Pak­ruo­jo žy­dų tra­ge­di­ją jie su­ži­no iš anks­to – ir iš mo­ky­to­jų, ir iš in­for­ma­ci­jos in­ter­ne­to sve­tai­nė­se, ku­rią nuo­lat pa­pil­do už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys žu­vu­sių­jų pa­li­kuo­nys.

Ka­pai – vi­sa­me ra­jo­ne

Ka­pa­vie­tės Mor­ka­kal­ny­je – ne vie­nin­te­lė žy­dų ge­no­ci­do vie­ta prie Pak­ruo­jo. Pir­mo­sios ho­lo­kaus­to au­kos, pra­mo­ni­nin­kai Mai­ze­liai su šei­mo­mis bei gi­mi­nai­čiais, bu­vo nu­žu­dy­ti va­di­na­ma­ja­me Pu­zin­kal­ny­je – kal­ve­lė­je prie Links­mu­čių, nau­jų­jų žy­dų ka­pi­nių. Skir­tin­gų šal­ti­nių tei­gi­mu, per ke­lis kar­tus to­je vie­to­je su­šau­dy­ta de­šim­tys žmo­nių. Po­ka­riu jiems bu­vo pa­sta­ty­tas pa­mink­las.

1974-ai­siais, sta­tant už­tvan­ką Pak­ruo­jy­je, Pu­zin­kal­nis at­si­dū­rė po van­de­niu. Kai ku­rie se­nie­ji pa­kruo­jie­čiai pa­sa­ko­jo, kad prieš už­tven­kiant Kruo­ją, nu­žu­dy­tų­jų pa­lai­kai bu­vo per­lai­do­ti į Mor­ka­kal­nį. Čia iš vi­so il­si­si apie tris šim­tus ho­lo­kaus­to au­kų.

Ge­no­ci­do die­ną at­min­ties ak­me­nys, žva­kės ne­šti ne tik į Mor­ka­kal­nį.

Au­kų at­mi­ni­mas pa­gerb­tas Ve­sel­kiš­kių At­ko­čiūn­miš­ky­je, ku­ria­me ka­ro nu­si­kal­tė­liai su­šau­dė tris šim­tus Lin­ku­vo­je gy­ve­nu­sių žy­dų mo­te­rų bei vai­kų ir Dva­riu­kuo­se, kur nu­žu­dy­ti tų šei­mų vy­rai; Juk­nai­čių miš­ke – pust­re­čio šim­to Ly­gu­mų mies­te­lio žy­dų žu­dy­nių vie­to­je; Vi­lei­šiuo­se, kur at­gu­lė šim­to še­šias­de­šim­ties Žei­me­lio žy­dų pa­lai­kai.

Pas­ta­ro­jo­je vie­to­je ša­lia bend­ro pa­mink­lo ho­lo­kaus­to au­koms prieš de­šimt­me­tį gi­mi­nės pa­sta­tė pa­mink­lą 1941-ųjų bir­že­lio 26-ąją nu­žu­dy­tiems Ra­fae­liui Zus­ma­na­vi­čiui ir Chai­mui Zo­lan­dui.

Žy­dų bend­ruo­me­nės is­to­ri­ja grįž­ta

Ka­ro me­tu su­nai­kin­tos Pak­ruo­jo žy­dų bend­ruo­me­nės is­to­ri­ja pri­ke­lia­ma iš už­marš­ties, grą­ži­na­ma į mies­to gy­ve­ni­mą.

Vie­na Pak­ruo­jo gat­vių ne­se­niai pa­va­din­ta tar­pu­ka­rio gy­dy­to­jo hu­ma­nis­to Mar­ko Šrei­be­rio var­du. Ji re­konst­ruo­ja­ma, greitai pa­kruo­jie­čiai ga­lės vaikš­čio­ti ir va­ži­nė­ti at­nau­jin­ta gat­vės dan­ga pro M. Šrei­be­rio na­mą, ku­ria­me jis bu­vo įkū­ręs li­go­ni­nę.

Il­gus me­tus lau­ku­sio­je res­tau­ra­ci­jos Pak­ruo­jo si­na­go­go­je ki­ta­met įsi­kurs vai­kų bib­lio­te­ka, ren­gi­nių sa­lė. O mies­to žy­dų is­to­ri­ją pri­mins jų bend­ruo­me­nei skir­ta nuo­la­ti­nė eks­po­zi­ci­ja.

Do­vy­do ir Šo­li­mo Mai­ze­lių na­mas pa­čia­me mies­to cent­re taps kraš­to mu­zie­ju­mi. Jo eks­po­zi­ci­jos da­lis bus skir­ta švie­sios at­min­ties pe­da­go­go, kraš­to­ty­ri­nin­ko Ze­no­no Ge­gec­ko su­rink­tai me­džia­gai, ku­rio­je gau­su fak­tų apie tar­pu­ka­rio Pak­ruo­jo žy­dų veik­lą – vers­lus, kas­die­nį gy­ve­ni­mą, pa­pro­čius. Z. Ge­gec­kas ne vie­ne­rius me­tus sten­gė­si, kad bū­tų pri­si­min­tas gy­dy­to­jas M. Šrei­be­ris ir įam­žin­tas jo at­mi­ni­mas, su­kau­pė ver­tin­gų do­ku­men­tų.

Kraš­to­ty­ri­nin­ko pa­li­ki­mą pa­vel­dė­sian­čios jo gi­mi­nai­tės Zel­ma, Va­len­ti­na ir Ga­li­na Die­rif dar per­žiū­ri šūs­nis už­ra­šų, nuo­trau­kų, įvai­rių do­ku­men­tų. Pa­vel­dė­to­jos ap­si­spren­dę bū­si­mam mu­zie­jui pa­do­va­no­ti Pak­ruo­jo is­to­ri­jai skir­tus Z. Ge­gec­ko rin­ki­nius.

Au­to­rės nuo­tr.

SPREN­DI­MAS: Pa­vel­dė­to­jos (iš de­ši­nės) Zel­ma, Ga­li­na ir Va­len­ti­na Die­rif bei Ze­no­no Ge­gec­ko sū­nė­nas Ed­mun­das Lie­pars­kis nu­spren­dę kraš­to­ty­ri­nin­ko su­rink­tą me­džia­gą pa­do­va­no­ti mu­zie­jui.

ŽY­GIS: Ke­lio­nę į Mor­ka­kal­nį „Že­my­nos“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los moks­lei­viai bai­gė trum­pu žy­giu pės­čio­mis, ly­di­mi mo­ky­to­jų.

AT­MIN­TIS: Šie­met ho­lo­kaus­to au­kų ka­pa­vie­tė­se tra­di­ciš­kai pa­dė­ti at­min­ties ak­me­nys.