Žingsniai Pakruojo muziejaus link

Žingsniai Pakruojo muziejaus link

Žings­niai Pak­ruo­jo mu­zie­jaus link

Tarp­tau­ti­nės „LAT­LIT“ pro­gra­mos kon­kur­sui pa­teik­tas bu­vu­sios Pak­ruo­jo spaus­tu­vės pa­sta­to re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas. Po jos is­to­ri­nia­me pa­sta­te nu­ma­to­ma įkur­ti Pak­ruo­jo kraš­to mu­zie­jų, ku­ria­me sa­vo vie­tą at­ras­tų ir kraš­to­ty­ri­nin­kų su­rink­ta au­ten­tiš­ka me­džia­ga.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Is­to­ri­nis na­mas taps mu­zie­ju­mi

Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo per sie­ną pro­gra­mai „LAT­LIT“ pa­teik­ta­me pro­jek­te „Bu­vu­sios Pak­ruo­jo mies­to spaus­tu­vės pa­sta­to re­konst­ruk­ci­ja ir pri­tai­ky­mas mu­zie­jaus reik­mėms“ pra­šo­ma 472 tūks­tan­čių eu­rų. Ra­jo­no biu­dže­to da­lis šiai re­konst­ruk­ci­jai bū­tų ne­di­de­lė – tik pu­saš­tun­to pro­cen­to vi­sos rei­ka­lin­gos su­mos.

„Bu­vu­si spaus­tu­vė – mu­zie­jui idea­lio­je vie­to­je, pa­čia­me mies­to cent­re. Re­konst­ruo­jant bū­tų at­kur­tas se­na­sis pa­sta­to vaiz­das, net bal­ko­nė­lis. Jo nie­kas ne­pri­si­me­na, ta­čiau ty­ri­nė­to­jai pa­gal si­jas nu­sta­tė, kad bal­ko­nė­lio bū­ta,– sa­ko Kul­tū­ros, pa­vel­do­sau­gos ir vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­ja Bi­ru­tė Va­na­gie­nė. – Pak­ruo­jo mies­to ar Pak­ruo­jo kraš­to mu­zie­jų įkur­din­ti tar­pu­ka­rio ma­lū­ni­nin­kų Mai­ze­lių bu­vu­sia­me na­me ke­tin­ta, vos Lie­tu­vai at­kū­rus Nep­rik­lau­so­my­bę. Bet rei­ka­lai nu­si­tę­sė de­šimt­me­čius.“

Vi­suo­me­nei at­ver­tų kraš­to­ty­ri­nin­kų rin­ki­nius

Į mu­zie­jų per­si­kel­tų Sta­sio Ušins­ko me­mo­ria­li­nio kam­ba­rio eks­po­zi­ci­ja.

Nu­ma­to­ma, kad bus ski­ria­ma vie­tos ir au­ten­tiš­kiems vie­tos kraš­to­ty­ri­nin­kų su­kaup­tiems do­ku­men­tams – se­niems spau­di­niams, kny­goms, is­to­ri­nėms nuo­trau­koms.

„Nė vie­nas mu­zie­jus „iš dan­gaus ne­nuk­ri­to“, dau­ge­liui pra­džią da­vė sa­vo­jo kraš­to is­to­ri­jai nea­be­jin­gi žmo­nės. To­kie, kaip švie­sios at­min­ties mo­ky­to­jas Ze­no­nas Ge­gec­kas – Pak­ruo­jo is­to­ri­nės at­min­ties gai­vin­to­jas, ku­rio nuo­pel­nus nea­be­jo­ti­nai ver­ta įam­žin­ti. Mo­ky­to­jas nuo­lat da­li­jo­si per de­šimt­me­čius sa­vo ar­chy­ve su­rink­tais do­ku­men­tais. Da­bar šio tur­tin­go ar­chy­vo atei­tis – pa­vel­dė­to­jų ran­ko­se. Netrukus Pak­ruo­jy­je lan­ky­sis Z. Ge­gec­ko pa­li­ki­mą prii­man­čios gi­mi­nai­tės. Su jo­mis tar­si­mės, ieš­ko­si­me spren­di­mo, kad mo­ky­to­jo su­rink­ti ver­tin­gi eks­po­na­tai bū­tų ma­to­mi vi­suo­me­nei“, – sa­kė B. Va­na­gie­nė.

Bū­si­mo mu­zie­jaus eks­po­na­tais, nu­ma­no­ma, taps Am­ži­ny­bėn iš­ke­lia­vu­sio il­ga­me­čio Pak­ruo­jo dva­ro pri­žiū­rė­to­jo Hen­ri­ko Stan­ke­vi­čiaus pie­ši­niai tu­šu. H. Stan­ke­vi­čius me­tų me­tus tiks­liai fik­sa­vo vi­sus dva­ro komp­lek­so pa­sta­tus, kai apie jų re­konst­ruk­ci­ją dar nė kal­bų ne­bu­vo. Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­ti ve­lio­no duk­ra pie­ši­nius bu­vo iš­si­ve­žu­si. O pa­si­da­riu­si jų ko­pi­jas, tė­vo pa­li­ki­mą par­ve­žė ir pa­do­va­no­jo Pak­ruo­jo vi­suo­me­nei.

Pa­vyz­dys, kaip pri­va­tūs rin­ki­niai tam­pa vi­suo­me­nės lan­ky­mo ob­jek­tu, yra Ro­za­li­me. Te­nykš­čio me­lio­ra­ci­jos įmo­nės spe­cia­lis­to Juo­zo Čy­bo su­rink­tą šim­tų eks­po­na­tų kraš­to­ty­ros ko­lek­ci­ją pa­vel­dė­ję vai­kai nuo­sa­vy­bės tei­sių neat­si­sa­kė. Ta­čiau lei­do ko­lek­ci­ja nau­do­tis. Ke­lis kam­ba­rius uži­man­čią šią eks­po­zi­ci­ją pri­žiū­ri Ro­za­li­mo mies­te­lio bend­ruo­me­nė.

„Nie­kas eks­po­zi­ci­jos ki­taip ne­va­di­na, tik „Čy­bo mu­zie­jus“. Taip tę­sia­mas kraš­to­ty­ri­nin­kų dar­bas ir kar­tu pa­ger­bia­ma jų at­min­tis“, – sa­ko B. Va­na­gie­nė.

Spaus­tu­vė lau­kia

Pas­ta­ruo­sius me­tus Bu­vęs Mai­ze­lių na­mas (Pak­ruo­jo spaus­tu­vė) sto­vi tuš­čias. Lai­kas nuo lai­ko pa­vel­das už­kliū­va van­da­lams: iš­dau­žo­mi lan­gai, ga­di­na­mos sie­nos, įsi­bro­vus į vi­dų, siau­čia­ma ir pa­tal­po­se.

Pas­ku­ti­nie­ji, mė­gi­nę įkvėp­ti spaus­tu­vei gy­vy­bės, bu­vo Pak­ruo­jo jau­ni­mo spor­to klu­bo „Se­ne­ga­las“ vi­suo­me­ni­nin­kai. Su­si­bū­rę jau­nuo­liai tuo­met sa­vo lė­šo­mis da­ly­je pa­sta­to su­dė­jo nau­jus lan­gus, iš­kuo­pė šiukš­les, pa­gal ga­li­my­bes ėmė­si re­mon­tuo­ti pa­tal­pas.

Di­des­niam re­mon­tui ti­kė­jo­si lai­mė­ti pi­ni­gų pro­jek­tų kon­kur­se. Ta­čiau kon­kur­sas vi­suo­me­ni­nin­kams bu­vo ne­sėk­min­gas – fi­nan­sa­vi­mo ne­lai­mė­ta. Klu­bo va­do­vai pa­tys pa­pra­šė ra­jo­no Ta­ry­bos anks­čiau ter­mi­no nu­trauk­ti pa­nau­dos su­tar­tį. Nes pri­žiū­rė­ti pa­sta­to vi­suo­me­ni­nin­kai ne­be­tu­rė­jo ga­li­my­bių.

Au­to­rės nuo­tr.

ATEI­TIS: Bu­vu­siam tar­pu­ka­rio ma­lū­ni­nin­kų na­mui, vė­liau – spaus­tu­vei ruo­šia­ma kraš­to mu­zie­jaus atei­tis.

KRAŠ­TO­TY­RI­NIN­KAS: Švie­sios at­min­ties kraš­to­ty­ri­nin­kas Ze­no­nas Ge­gec­kas il­gus me­tus gai­vi­no pa­mirš­tą mies­to is­to­ri­ją, da­li­jo­si su­kaup­tu gau­siu ar­chy­vu su vi­sais be­si­do­min­čiais.