
Naujausios
Žingsniai Pakruojo muziejaus link
Tarptautinės „LATLIT“ programos konkursui pateiktas buvusios Pakruojo spaustuvės pastato rekonstrukcijos projektas. Po jos istoriniame pastate numatoma įkurti Pakruojo krašto muziejų, kuriame savo vietą atrastų ir kraštotyrininkų surinkta autentiška medžiaga.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Istorinis namas taps muziejumi
Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną programai „LATLIT“ pateiktame projekte „Buvusios Pakruojo miesto spaustuvės pastato rekonstrukcija ir pritaikymas muziejaus reikmėms“ prašoma 472 tūkstančių eurų. Rajono biudžeto dalis šiai rekonstrukcijai būtų nedidelė – tik pusaštunto procento visos reikalingos sumos.
„Buvusi spaustuvė – muziejui idealioje vietoje, pačiame miesto centre. Rekonstruojant būtų atkurtas senasis pastato vaizdas, net balkonėlis. Jo niekas neprisimena, tačiau tyrinėtojai pagal sijas nustatė, kad balkonėlio būta,– sako Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė. – Pakruojo miesto ar Pakruojo krašto muziejų įkurdinti tarpukario malūnininkų Maizelių buvusiame name ketinta, vos Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Bet reikalai nusitęsė dešimtmečius.“
Visuomenei atvertų kraštotyrininkų rinkinius
Į muziejų persikeltų Stasio Ušinsko memorialinio kambario ekspozicija.
Numatoma, kad bus skiriama vietos ir autentiškiems vietos kraštotyrininkų sukauptiems dokumentams – seniems spaudiniams, knygoms, istorinėms nuotraukoms.
„Nė vienas muziejus „iš dangaus nenukrito“, daugeliui pradžią davė savojo krašto istorijai neabejingi žmonės. Tokie, kaip šviesios atminties mokytojas Zenonas Gegeckas – Pakruojo istorinės atminties gaivintojas, kurio nuopelnus neabejotinai verta įamžinti. Mokytojas nuolat dalijosi per dešimtmečius savo archyve surinktais dokumentais. Dabar šio turtingo archyvo ateitis – paveldėtojų rankose. Netrukus Pakruojyje lankysis Z. Gegecko palikimą priimančios giminaitės. Su jomis tarsimės, ieškosime sprendimo, kad mokytojo surinkti vertingi eksponatai būtų matomi visuomenei“, – sakė B. Vanagienė.
Būsimo muziejaus eksponatais, numanoma, taps Amžinybėn iškeliavusio ilgamečio Pakruojo dvaro prižiūrėtojo Henriko Stankevičiaus piešiniai tušu. H. Stankevičius metų metus tiksliai fiksavo visus dvaro komplekso pastatus, kai apie jų rekonstrukciją dar nė kalbų nebuvo. Vokietijoje gyvenanti veliono dukra piešinius buvo išsivežusi. O pasidariusi jų kopijas, tėvo palikimą parvežė ir padovanojo Pakruojo visuomenei.
Pavyzdys, kaip privatūs rinkiniai tampa visuomenės lankymo objektu, yra Rozalime. Tenykščio melioracijos įmonės specialisto Juozo Čybo surinktą šimtų eksponatų kraštotyros kolekciją paveldėję vaikai nuosavybės teisių neatsisakė. Tačiau leido kolekcija naudotis. Kelis kambarius užimančią šią ekspoziciją prižiūri Rozalimo miestelio bendruomenė.
„Niekas ekspozicijos kitaip nevadina, tik „Čybo muziejus“. Taip tęsiamas kraštotyrininkų darbas ir kartu pagerbiama jų atmintis“, – sako B. Vanagienė.
Spaustuvė laukia
Pastaruosius metus Buvęs Maizelių namas (Pakruojo spaustuvė) stovi tuščias. Laikas nuo laiko paveldas užkliūva vandalams: išdaužomi langai, gadinamos sienos, įsibrovus į vidų, siaučiama ir patalpose.
Paskutinieji, mėginę įkvėpti spaustuvei gyvybės, buvo Pakruojo jaunimo sporto klubo „Senegalas“ visuomenininkai. Susibūrę jaunuoliai tuomet savo lėšomis dalyje pastato sudėjo naujus langus, iškuopė šiukšles, pagal galimybes ėmėsi remontuoti patalpas.
Didesniam remontui tikėjosi laimėti pinigų projektų konkurse. Tačiau konkursas visuomenininkams buvo nesėkmingas – finansavimo nelaimėta. Klubo vadovai patys paprašė rajono Tarybos anksčiau termino nutraukti panaudos sutartį. Nes prižiūrėti pastato visuomenininkai nebeturėjo galimybių.
Autorės nuotr.
ATEITIS: Buvusiam tarpukario malūnininkų namui, vėliau – spaustuvei ruošiama krašto muziejaus ateitis.
KRAŠTOTYRININKAS: Šviesios atminties kraštotyrininkas Zenonas Gegeckas ilgus metus gaivino pamirštą miesto istoriją, dalijosi sukauptu gausiu archyvu su visais besidominčiais.