Naujausios
Vėjo jėgainės kelia nerimą ir gyventojams, ir medžiotojams
Lygumų seniūnijoje numatyta įrengti trisdešimt vėjo jėgainių – tose pačiose apylinkėse, kur senais laikais stovėdavo daugiausiai vėjo malūnų. Būsima jėgainių kaimynystė vertinama nevienareikšmiai.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Seniūnija taps jėgainių kraštu
Lygumų seniūnijoje planuojama įrengti trisdešimt vėjo jėgainių, padalytų į penkis parkus. Vienų parkų plotas užims maždaug po trejetą šimtų hektarų, o smulkesnių – kelis kartus mažiau. Daugumą vėjo jėgainių ketinama statyti išnykusių ar nykstančių, beturinčių kelias gyvenamas sodybas, kaimų apylinkėse.
Vėjo jėgainės turėtų iškilti ruože nuo Lygumų link Stačiūnų bei Šukionių apylinkėse. Sakalų, Dargužių, Mickūnų, kai kurių kitų kaimų apylinkėse netgi susikerta kelių projektuojamų parkų ribos.
Lygumų seniūnė Iveta Ovsiukienė pastebėjo: vėjo jėgainės numatomos ten, kur nuolat pučia įrenginius varantis vėjas. Parenkant joms vietą, atliekami tyrimai. O senovėje lygiai tose pačiose apylinkėse veikė daugiausiai vėjo malūnų seniūnijoje. Iš to seniūnė darė išvadą, kad ir senieji Lygumų gyventojai sugebėdavo rasti tinkamiausias malūnams vietas.
Būsimųjų vėjo jėgainių specialiojo plano viešas svarstymas jau įvyko. Planas patvirtintas rajono Taryboje.
Įrenginių įtaka vertinama skirtingai
I. Ovsiukienė „Pakruojo kraštui“ sakė, jog suinteresuoti žmonės galėjo su būsimo statybų planais iš anksto susipažinti seniūnijoje. Ir su projektuotojais aptarti specialųjį planą.
Dokumentą rengusios UAB „R.G. studija“ direktorė Ramutė Siriūnaitė „Pakruojo kraštui“ teigė, jog aptarime dalyvavo septyni žmonės – įstaigų, organizacijų atstovai. Ir klausimas buvęs tik apie jėgainių skaičių.
Seniūnė I. Ovsiukienė prisiminė, jog sodybų šeimininkai nerimavo dėl galimo jėgainių poveikio: įrenginiai gąsdins naminius paukščius ir gyvulius, prastės jų prieaugis, nuolatinis triukšmas atsilieps ir žmonių sveikatai. Seniūnės žiniomis, kai kurie būsimi jėgainių kaimynai tikėjosi, kad už kilsiančias dėl tokios kaimynystės problemas jiems bus kompensuota.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Pakruojo filialo vadovė Danutė Tamulionienė neatmetė, jog žmonių savijautą gali blogai paveikti nuolatinis pernelyg arti namų stovinčios jėgainės triukšmas, viršijantis leistinas normas.
„Koks turi būti atstumas tarp sodybos ir įrenginio – priklauso nuo pastarojo galingumo“, – sakė specialistė.
Pakruojo aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Jonas Rutkevičius neturėjo duomenų apie galimą žalingą jėgainių poveikį aplinkai.
Medžioklės plotai ištuštės?
Lygumų seniūnijoje medžiojančiam būreliui priklausantis pakruojiškis buvo gerokai griežtesnis. Medžiotojo teigimu, prireiks ne vienerių metų, kol gamta apsipras su naujaisiais įrenginiais.
„Netoli nuolat ūžiančių, sparnų šėšėlį metančių jėgainių žvėrys pasijus nesaugiai ir išeis iš tų plotų. Paukščius baidys dideli besisukantys jėgainių sparnai. Medžioklės plotas ištuštės. Stirnoms prisitaikyti prie pakitusios aplinkos reikės mažų mažiausiai 3–4 metų: stirniukai turi gimti netoli jėgainės, kad jos nebijotų. Bet sugrįžtančių į tas apylinkes stirnų medžiotojams gali tekti laukti ir 8–9 metus. Išbaidytos antys atgal turėtų parskristi po kokių 2–3 metų“, – prognozavo medžiotojas.
Vyrui atrodė keista, kad nekilo abejonių projektuoti jėgainių parką Ramonaičių kaimo apylinkėse: nuo jo iki Gedžiūnų miško poligono, kuriame peri saugomi paukščiai, mažieji ereliai rėksniai – daugiausiai trys kilometrai. Manoma, kad ir retiems, nykstantiems paukščiams tokia kaimynystė tikrai atsilieps.
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
PRADŽIA: Trys Akmenėliuose veikiančių vėjo jėgainių davė pradžią tokių įrenginių plėtrai rajone.
Janinos VANSAUSKIENĖS nuotr.
PALYGINIMAS: Lygumų seniūnė Iveta Ovsiukienė palygino, jog ir senovėje vietos žmonės išmanė apie vėją – vietose, kur suplanuotos naujosios jėgainės, anuomet būta daugiausiai vėjo malūnų Lygumų krašte.