Naujausios
Ūkis aprūpina darbu ir duona
Kelmės apylinkių seniūnijos Janaučių kaime ūkininkaujantys Eugenija ir Algimantas Žymantai patys nuo jaunystės skynėsi kelią. Gyvenimą, kaip patys sako, pradėjo nuo nulio. Buvo bežemiai. Dabar dirba keliasdešimt hektarų. Žemė, 14 melžiamų karvių ir jų prieauglis aprūpina visą šeimą darbu ir duona.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Įkūrė parduotuvę
Penkerius metus jauna Žymantų šeima dalijosi namais su Algimanto tėvais.
Ūkininkauti pradėjo nuo vienos karvės, kurią Eugenija iš savo tėvų gavo kraičio. Po truputį plėtė bandą, kibosi į žemę. Eugenija dirbo parduotuvėje, Algimantas vairuotoju transporto įmonėje.
Kai kooperatyvas iširo, jauna moteris neteko darbo. Tačiau nepasimetė. Nusprendė kaime įkurti savą parduotuvę. Parduotuvėlė įkurta viename iš šešiabučių.
Ir patys tuomet jau turėjo būstą tame pačiame šešiabutyje. Vėliau nusipirko dar vieną butą, nes trūko vietos – augino tris sūnus. Tuos butus sujungė į vieną.
Nors turėjo verslą, neatsisakė ūkelio. Atvirkščiai – jį plėtė. Bandą padidino iki penkių karvių. Daugiau jų laikyti negalėjo, nes prie kaimo daugiabučių buvo nedideli kolektyviniai tvartai.
Ir penkios karvės atnešdavo į namus papildomą atlyginimą. Jauna šeima taupė.
Pagaliau pardavusi butus ir pridūrusi santaupas, išgalėjo už 50 tūkstančių litų nusipirkti nedidelę sodybą su 16 hektarų žemės aplink.
Pavargo duodami prekes „ant bargos“
„Tuomet, kai turėjome parduotuvėlę, kaimynai stebėdavosi: „Kam jums tas karves melžti? Juk visko užtenka.“, – pasakojo Eugenija Žymantienė. – Bet aš neatsisakiau. Ir dabar nesigailiu. Stebėjosi, jog turėdami tris nuosavus butus šešiabutyje, pirkome sodybą. Sakė nupirk tris likusius butus, ir visas namas bus jūsų. Tačiau mes mąstėme kitaip. Labai norėjosi erdvės, savo kiemo.“
Savi namai įkvėpė dar stipriau kibtis į žemę. Juolab, kad vieta – unikali ir labai gera. Kelmės priemiestis, o aplink 16 hektarų nuosavos žemės, šiek tiek miško. Karvės ganosi šalia namų. Patogu jas prižiūrėti. Ir pievos arti.
Turėdami didesnį ūkį Žymantai atsisakė parduotuvės. Nusprendė, jog žemė – patikimesnis būdas uždirbti duoną.
„Pavargome nuo pirkėjų prašymo „duoti prekes ant bargos“, – savo apsisprendimo motyvus atvirai dėsto E.Žymantienė. – Ateina į parduotuvę. Jeigu vyras dirba, pasiima pakelį saulėgrąžų, atskaičiuoja centus ir išeina. O jeigu aš dirbdavau, prisiima prekių. Prie kasos prisipažįsta, kad neturi pinigų. Paprašo: „Užrašyk. Kai turėsiu, atiduosiu.“ Užrašydavau. Norėdavau būti gera. Juk vistiek tame pačiame kaime gyvename. Bet vėliau kai kurie pirkėjai, gavę prekių „ant bargos“, nenorėdavo manęs pažinti. Kiek galėjome užsiimti labdara? Geriau jau karves melžti. Pieną parduodi, esi garantuotas, kad atsiskaitys.“
Pieną parduoda kooperatyvui
Šiuo metu Žymantai laiko 14 melžiamų karvių. Kasdien parduoda beveik po keturis šimtus litrų pieno. Žaliavą perdirbėjams superka Pakražančio kooperatyvas. Paima iš namų dar šiltą, tuoj pat po melžimo.
„Labai patogu, – džiaugiasi ūkininkai. – paimti pieno atvažiuoja aštuntą ryto ir aštuntą vakaro. Ryte nereikia nuo keturių eiti į ganyklas. Užtenka atsikelti šeštą valandą. Karvutės, supratusios, kad gaus miltų, pačios pareina iki namų, sustoja į eilutę. Laukia, kol uždėsime melžimo aparatus.“
Pieną ūkininkai supila į sandariai uždaromus kibirėlius. Ištuštintus rytinio pieno kibirėlius atveža vakare, vakarinio – rytą. Taigi, pamelžus ir atidavus pieną, darbai nesibaigia. Tenka plauti ir išdžiaustyti kibirėlius.
Kol pieno nesurinkdavo kasdien, ūkininkai naudodavosi senu olandišku pieno šaldytuvu. Dabar jo neprireikia.
Ūkininkaudami Žymantai nesusikrovė didelių turtų. Tačiau į turtus ir nesimuša. Svarbu, kad galėjo šiuolaikiškai susiremontuoti namus, padidinti ūkinius pastatus.
Galiausiai ir ūkelis nėra toks didelis, kad turtus neštų. Bet išgyventi ir sūnus pastatyti ant kojų leidžia.
Visada turi alternatyvą
Darbšti šeima visada suvokia, jog gyvenimas gali pateikti nemalonių staigmenų. Todėl visuomet apsidraudžia, ieškodami išgyvenimo alternatyvų. Nors uždarė parduotuvę, bet neatsisakė verslo. Eugenija dar užsiima individuali veikla – dirba kosmetiką platinančios „Avon“ bendrovės koordinatore. Į šią veiklą įtraukė ir vyrą bei vieną sūnų.
Be to, Žymantų šeima platina „Šiaulių kraštą“, „Kelmės kraštą“ ir kitus per „Šiaulių krašto platinimo sistemą platinamus leidinius.
Rytą susitvarkiusi ūkyje, ir išnešiojusi laikraščius, Eugenija važiuoja verslo reikalais į Kelmę. Dirba su kosmetikos platintojomis, kartais reklamuoja kosmetiką mieste.
Tai kitokia, maloni veikla, kuri jaunai moteriai leidžia atitrūkti nuo ūkio rutinos. Be to, jeigu žlugtų ūkis, neapsimokėtų ūkininkauti, šeima iš smulkaus verslo užsidirbtų bent duonai.
O tokių grėsmių laikas nuo laiko kyla. Pavyzdžiui, dabar visi kalba apie pieno žaliavos kainų mažinimą. Iki šiol Žymantai gaudavo po 72 centus už kilogramą, kaip bus vėliau – neaišku.
Krito ir galvijų gyvo svorio kaina. „Dabar veršelius neparduodame, o atiduodame, – pasakojo Žymantai. – Už belgų veršelio gyvo svorio kilogramą paskutinį kartą dar mokėjo po 10 litų, o už pieninės karvės veršelį – tik 3 litus. Todėl karvyčių nepardavėme. Auginame patys, išplėsime bandą.“
Optimalus ūkelis
Eugenija ir Algimantas Žymantai pasinaudojo Europos parama. Už gautas lėšas fermoje įrengė girdyklas. Pirko šienavimo technikos. Dabar turi tris traktorius, viską, ko reikia, nedideliam jų ūkeliui.
Labai plėstis nebežada. Nuosavos žemės turi tik 30 hektarų. Dar kelis hektarus nuomojasi. Priemiestyje žemė – brangi. Neapsimokėtų pirkti. Be to, jos laisvos ir nėra.
„Dėl žemės dabar muštynės, peštynės, nenorėtume į jas įsivelti, – svarsto Žymantai. – O ir tie stambieji ūkininkai neramiai gyvena. Prisiėmę kreditų. Mes gauname kad ir mažesnį lituką, bet tas litukas mūsų. Niekada nesiskolinome. O stambieji beveik viską atiduoda bankui.“
Ūkininkų nuomone, toks ūkelis – optimalus. Leidžia normaliai išgyventi. Viską suspėja patys. Nereikia samdyti darbininkų. Ir patiems darbo krūviai – pakeliami. Iš tokių ūkelių ir turėtų verstis dauguma kaime gyvenančių lietuvių.
Autorės nuotr.
PAGALBININKAS: Neseniai Eugenija ir Algimantas Žymantai nusipirko nedidelį traktoriuką, kuris pagelbės ūkyje.
ŪKIS: Žymantams pavyko nusipirkti sodybą priemiestyje su 16 hektarų žemės aplink namus. Čia jie sukūrė optimalų ūkį.
GANYKLA: Ūkininkų ganykla šalia namų. Karvės pačios pareina, kai jas reikia melžti.