Naujausios
Ūkininkų nebaugina krizės
Penkiolika metų Liolių seniūnijos Petkiškės kaime ūkininkaujantys Laima ir Henrikas Minelgos sako, jog savo pasirinkimo teisingumu ypač įsitikino tuomet, kai į Lietuvą atūžė krizės banga. Tuomet pamanę – geriausia, kai esi pats sau šeimininkas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ūkis tarp prizininkų
„Metų ūkio“ konkurse Laimos ir Henriko Minelgų mišrus – gyvulininkystės ir augalininkystės ūkis pelnė trečiąją vietą.
Prieš penkiolika metų, dar visai jauni pradėję ūkininkauti šiandien keturiasdešimtmečiai Minelgos jau gali daug kuo pasigirti. Jų bandoje – šimtas melžiamų karvių. Kasdien parduoda apie porą tonų pieno. Dirba 250 hektarų žemės. Užtenka pašaro saviems gyvuliams. Dalį derliaus parduoda.
Ūkininkai įsirengė pieno bloką. Turi keturis traktorius, kombainą ir reikalingiausių žemės ūkio padargų. Pieno šaldymo įrangą ir dalį technikos pirko gavę Europos paramos.
Minelgos kaime sukūrė keturias darbo vietas. Darbininkus stengiasi išlaikyti ir žiemą, nes darbščių ir atsakingų žmonių trūksta. Buhalterinę apskaitą veda Žemės ūkio konsultavimo biuro specialistai.
Nebuvo kitos išeities
Veterinarijos felčerių specialybes turintys Laima ir Henrikas Minelgos mokslus baigė tuomet, kai pradėjo irti ūkiai. Laimos mama dirbo kolūkyje, turėjo galimybę nusipirkti fermą. Jauna šeima nusprendė kurti savo ūkį, nes nebuvo kitos išeities.
Ūkininkauti pradėjo nuo trijų karvių. Palaipsniui prisiaugino vis daugiau telyčių, plėtė bandą. „Mėginome pirkti karvių iš kitų ūkininkų, – pasakoja Henrikas. – Bet nekaip sekėsi. Gyvulius traumuodavo ilga kelionė. Paskui labai sunkiai adaptuodavosi svetimoje vietoje. Be to gerą karvę gauti sunku. Gerų mažai kas parduoda.“
Palaipsniui susipirko ir žemės. Dabar savos turi 150 hektarų. Žemės plotai – išsimėtę. Kai kurie jau Šiaulių rajone. Bet vis tiek geriau turėti savos negu nuomoti.
Nuomojasi apie šimtą hektarų. Tačiau nuoma, pasak ūkininkų, vis brangsta. Už hektarą kartais tenka pakloti visą išmoką už deklaruotus pasėlius.
Skursti netenka
Penkiolika centų sumažinus pieno kainą, ūkininkai kasdien patiria kelių šimtų litų nuostolį. Tačiau nesiskundžia. Gyventi galima. Gyvulius aprūpina savu pašaru. Uždirba iš pieno ir parduotų javų. Telyčaites augina, jautukus paaugintus parduoda, gauna lėšų ūkiui ir šeimai. Maistas iš pačių natūrinio ūkio.
Tris vaikus auginanti šeima sako, jog nei skursti, nei per daug skaičiuoti netenka. Žinoma, dar reikėtų nemažai investuoti į ūkį. Kai sumažėja pieno kainos arba užauga prastas derlius, investicijas tenka nukelti į ateitį.
Ūkininkams dar reikėtų grūdų sandėlio. Šiemet derlius – rekordinis. Kulia po penkias tonas iš hektaro. Išankstinių sutarčių H.Minelga sako nesudarąs, nes nedaug tonų teparduoda.
Didžiumą to, ką duoda žemė, sušeria gyvuliams. Baiminasi, ar pasiseks parduoti. Elevatoriai – užkišti. Pirmiausia priima grūdus tų ūkininkų, kurie sudarę sutartis. Turėtų pakankamai sandėlių – nesuktų sau galvos.
Apskritai ūkio tobulinimui nėra ribų. Praeis kiek metų – teks atnaujinti techniką. Tačiau atėjus krizei, Henrikas Minelga sako įsitikinęs, jog ūkis – geriausia, ką galėjo pasirinkti. Saugiausia, kai pats sau esi šeimininkas.
Ilga diena
Mišrus ūkis pareikalauja daugiau jėgų. Tik augalininkyste užsiimantys ūkininkai – laisvesni. O prie gyvulių esi pririštas. Be to, dar tenka pasirūpinti ir javais, ganyklomis. Taigi, MIinelgoms nėra kada lepintis.
Laima keliasi trečią valandą. Nors samdo porą melžėjų, bet turi prikibti ir pati. Kol atvažiuoja vežtis pieno, jis jau būna atšaldytas. Be to, anksčiau atsikėlusi moteris sako suspėjanti vaikams pagaminti pusryčius, kad sotūs išeitų į mokyklą.
Henriko darbo diena prasideda penktą ryto. Jo rūpestis technika, laukai, galvijai. Ūkininkas samdo porą mechanizatorių. Reikia pavadovauti ir jiems.
„Neturime nei išeiginių dienų, nei atostogų, – pasakoja ūkininkai. – Per šventes ir savaitgaliais darbininkus pakeičiame patys.“
Autorės nuotr.
PASIRINKIMAS: Ūkininkai Laima ir Henrikas Minelgos neabejoja savo pasirinkimu. Ūkininkauti ir būti šeimininku pačiam sau – patikimiausia. Nebaisios jokios krizės.
BANDA: Karštą vasaros dieną Minelgų karvės ne tik gėrė, bet ir vėsinosi šaltu kūdros vandeniu.