Naujausios
Tvarkomoje sinagogoje – vertingi radiniai
Pradėtoje tvarkyti Pakruojo sinagogoje statybininkai surado autentišką ornamentais ištapytą lentą. Aplink langus ant sienų atidengti ir išlikusių tapetų fragmentai, medžio raižiniai.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Antrą savaitę dirbantys UAB „Rokiškio apdaila“ statybininkai jau nulupo sinagogos išorę daugiau nei pusę amžiaus dengusias lentas ir smalsuoliams atvėrė pastato vaizdą, kurį beprisimena gal tik patys seniausi pakruojiečiai.
Pradėjus valyti sinagogą iš vidaus, nuo sienų gremžiant tinko ir spalių sluoksnį, aplink langus atsidengė puikiai išlikusių autentiškų tapetų fragmentai.
Nulupus lubas (įrengtas po Antrojo pasaulinio karo, sinagogą pavertus kino sale ir klubu), rastas fragmentas sijos, žymėjusios moterims skirto balkono ribas, ir metaliniai sutvirtinimo lynai, prilaikę sinagogos sienas.
Ypač statybininkus pradžiugino autentiška ilga ornamentais išdažyta lenta, pokariu buvusi tiesiog prikalta prie naujųjų konstrukcijų perdenginio ir taip išlikusi.
„Ši lenta puikiai pasitarnaus ir projektuotojams, brėžiniuose atkuriantiems buvusį sinagogos interjerą, ir mums, tą projektą įgyvendinantiems. Kaip ir aplink atidengtus sinagogos langus rasti išlikę raižiniai. Viena, kai turi rekonstruoti daiktą, kurį matai tik nuotraukose, ir visai kas kita, kai gali paliesti išlikusią detalę, išsiaiškinti, kokios spalvos, kokie dažai anuomet buvo panaudoti. Galbūt šią istorinę lentą įkomponuosime ir į atkuriamą interjerą“, – sakė statybos darbų vadovas Gintautas Trumpa.
Pernai Pakruojo sinagogai sukako 214 metų – iš išlikusio užrašo tiksliai žinoma jos pastatymo data. 1885-aisiais (kitų šaltinių teigimu 1895-aisiais) sinagoga buvo suremontuota ir perdažyta. Tačiau jau prieš Antrąjį pasaulinį karą ji buvo gerokai apleista – apie tai savo užrašuose teigia žydų kultūros tyrinėtojas, kalbininkas Chackelis Lemchenas, 1938-aisiais lankęsis Pakruojyje ir fotografavęs sinagogą. Šiomis fotografijomis daugiausiai ir bus remiamasi, atkuriant pastato interjerą.
Pokariu sinagogoje įrengtas klubas – vykdavo šokiai, buvo rodomi kino filmai. Vėliau pastatas paverstas sandėliu, o paskutinius keletą dešimtmečių stovėjo tuščias.
Pakruojo savivaldybės kultūros paveldo specialistas Mindaugas Veliulis sakė, jog sinagogą bent penketą kartų niokojo gaisrai. Istorijos paveldas buvo tapęs girtuoklių ir asocialų prieglauda, manoma, jie ir prišaukdavo ugnį. Daugiausiai nuostolių pridaręs gaisras kilo 2009-aisiais.
Užpernai iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdymo fondų Pakruojo sinagogai restauruoti skirta beveik 2,6 milijono litų (apie 670 tūkstančių eurų).
Autorės nuotr.
RADINYS: Restauruotojų rasta autentiška lenta su ornamentais – vertybė ir projektuotojams, ir statybininkams.
IŠVAIZDA: Daugiau nei po pusės šimtmečio žmonių akims atverta tikroji sinagogos išvaizda.
TVARKYMAS: Prieš atkuriant interjerą, tenka sutvarkyti sinagogos vidų – išardyti išnešti vėlesniais metais įrengtas konstrukcijas.