Naujausios
Šimtametis pastatas nyksta be šeimininkų
Guostagalio centre metų metais nyksta išvaizdus akmeninis pastatas, sumūrytas, liudija iškaltas įrašas, 1885-aisiais. Niekam jis nepriklauso, apie jį nėra jokių dokumentų. Statinys nesugriuvo tik geranoriško guostagaliečio sutvirtintas. Prikelti istorijos liudytoją iš teisinės nebūties, pasirūpinti jo apsauga galima, sutelkus ir valdininkų, ir visuomenininkų pastangas.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Statinys, kurio nėra
Raudonų plytų ir tašytų akmenų statinys, apraizgytas krūmokšniais, prie pat pamatų augančiais medžiais, rymo sunkiai perbrendamose pusnyse. Kažkada išvaizdaus pastato langai išdaužyti, aižėja sienos.
Kaimynystėje gyvenantis Romualdas Mačiūnas sako, jog gaila žiūrėti į vis labiau nykstantį bešeimininkį istorijos liudytoją. Todėl prieš kurį laiką guostagalietis galines pastato sienas sujungė metalinėmis konstrukcijomis ir taip neleido joms išgriūti.
Buvęs vietos kolūkio, vėliau žemės ūkio bendrovės vyriausiasis agronomas R. Mačiūnas prisiminė, jog prieš keliolika metų, bendrovės pajus pradėjus supirkinėti pasvaliečiams, tuometinė vadovybė nusprendė nebenaudojamą pastatą nurašyti. Taip ir padaryta. Nuo to laiko šimtamečio pastato teisine prasme tiesiog neliko: nėra net jo dokumentų.
„Buvo atvažiavę kažkokie urbanistikos specialistai, apžiūrėjo iš vidaus ir iš išorės, pakalbėjo, jog tokį gražų statinį reikėtų paskelbti saugomu. Specialistai išvažiavo, o mūriukas toliau irsta... Pasvajoju, jog būtų gerai, kad pastatą privatizuotų, vėl pradėtų naudoti. Bet kas to imsis? – vien įforminimas, naujų dokumentų paruošimas gali kainuoti net daugiau už patį pastatą“, – svarsto guostagalietis.
Istorija žinoma ne visa
R. Mačiūnas per pusnis palydi iki statinio, parodo sienų akmenis, ant kurių rusiškais rašmenimis iškalta statybos data – 1885 metai. Ant vieno iš akmenų matyti savininko, o gal statybininko pavardė – Povilas Plūkas.
R. Mačiūnas linkęs manyti, jog akmentašys užrašė pastato užsakovo pavardę. Plūkai iki Antrojo pasaulinio karo buvo stambiausi vietos gaspadoriai, valdę dešimtis hektarų žemės. Jiems priklausė ne tik šis, bet ir daugiau ūkinių pastatų iš tašyto akmens, netgi vandeningas akmeninis šulinys. Kai kurie iš šių pastatų tebenaudojami, turi kitus savininkus.
„Mūrijama buvo, naudojant kalkių skiedinį. Šios statybinės medžiagos netrūko: netolimame Raudonpamūšyje senais laikais veikė kalkių degykla“, – sako R. Mačiūnas.
Apie pačius ūkininkus Plūkus guostagalietis ne ką tegali pasakyti. Girdėjęs pasakojimus, kad paskutinysis ūkio šeimininkas iš kaimo nežinia kur dingo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, traukiantis vokiečiams ir grįžtant tarybinei kariuomenei. Senieji guostagaliečiai užsimindavo, neva šis Plūkas buvęs prisidėjęs prie žydų genocido vykdytojų ir bėgo nuo gresiančios bausmės.
Pokariu visi Plūkų pastatai atiteko vietos kolūkiui. Išvaizdžiajame, gal buvusioje klėtyje, veikė kolūkio kalvė. R. Mačiūno atmintyje išlikę, kaip čia būdavo vedami kaustyti arkliai. Dalis pastato įgilinta ir naudota kaip ledainė saugoti greičiau gendančius produktus.
Metams bėgant, kalvės reikėjo vis mažiau. Kurį laiką pastatas dar buvo naudojamas kaip sandėlys, kol galiausiai išvis apleistas.
„Ištuštėjusią kalvę apniko metalo vagys. Pagrobė kalvio įrankius, išardė žaizdrą, net priekalą nuo medinės trinkos nulupo. Pro nerakinamas duris iki šiol vidun sulenda prieglaudos ieškantys girtuokliai“, – apmaudavo R. Mačiūnas.
Reikia bendrų pastangų
Pakruojo savivaldybės Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė apie buvusią klėtį Guostagalio viduryje žino.
„1992-aisiais rajone lankiusis ekspedicija iš kultūros centro pastatą matė, tačiau įtraukti į vertingų statinių sąrašus negalėjo. Norint klėtį gelbėti ir saugoti, reikia, kad teismas ją pripažintų bešeimininke. Tuomet pastatą perimtų Savivaldybė, o Guostagalio bendruomenė galėtų tapti nuomininke: klėtį prižiūrėtų, pritaikytų kaimo reikmėms“, – nusakė galimą statinio išsaugojimo kelią vedėja.
Anot B. Vanagienės, kad darbai pajudėtų, Guostagalio seniūnija turi parašyti raštą dėl niekieno pastato Savivaldybei.
Autorės nuotr.
KLĖTIS: Guostagalio centre nyksta antrą šimtmetį skaičiuojanti klėtis.
UŽRAŠAS: Ant akmens iškaltas užrašas – statybos data.
PĖDSAKAI: Ant medinės trinkos belikę jau pavogto pokario laikų priekalo pėdsakai.
POŽIŪRIS: Guostagaliečiui Romualdui Mačiūnui gaila griūvančio istorijos liudytojo.