Naujausios
Šilumos kainos tuština pinigines
Pagal sausio mėnesio kainų už šildymą statistiką Pakruojis — antras šalyje. Kompensacijas už šildymą bei karštą vandenį gauna beveik tūkstantis žmonių, vartotojai šilumininkams skolingi daugiau kaip milijoną litų. Nors šiluma jau kaulus laužo, tačiau artimiausiu metu situacija rajone nesikeis.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Traukia iš burnos kąsnį
Pakruojo kaimo daugiabutyje gyvenanti Rožė Džiaugienė jau penkiolika metų specialiame segtuve fiksuoja, kiek kada sumoka įvairių mokesčių. Keturiasdešimt metų pedagoginį darbą dirbusią pakruojietę labiausiai piktina vis didėjančios šilumos kainos.
„Kodėl šildymas taip nesulaikomai brangsta, nors iki pastarojo laiko nebuvo didesnių šalčių? Pernai nešaltą lapkritį teko mokėti daugiau kaip puspenkto šimto litų, gruodį — jau beveik penkis šimtus... Nuo 1997-ųjų, kuomet jau Anapilin išėjęs vyras ėmėsi fiksuoti mūsų šeimos mokesčių statistiką, iki pastarųjų metų išlaidos dviejų kambarių buto šildymui išaugo tris kartus“, — remdamasi užrašais, skaičiuoja R. Džiaugienė.
Pakruojietė sakė, jog šildymo mokesčiams tenka atiduoti didesnę dalį gaunamos pensijos, o sumokėjus už visas paslaugas — vos belieka duonai.
„Jeigu negalėčiau prisidurti iš paveldėto ir ūkininkui nuomojamo žemės sklypo — prisieitų badauti. Dėl didžiulių mokesčių už šildymą keturiolikos iš aštuoniolikos mūsų namo butų šeimininkai atsijungė nuo centralizuotos šilumos“, — sakė R. Džiaugienė.
Moteris sakė dėl šildymo kainų rašiusi kraštietei europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei, bendravusi ir su „Pakruojo šilumos“ specialistais. Šilumininkai tesugebėję pasiūlyti keisti butą į mažesnį.
„Butas suremontuotas, sandarintas, pakeisti langai, įstiklintas balkonas. Ir jis nedidelis — ypač kai susirenka mano vaikai su šeimomis, svečiuojasi anūkai, kiti giminaičiai“, — piktinosi R. Džiaugienė.
Pakruojietis keturių kambarių buto savininkas (pavardė redakcijai žinoma — red.) sakė lapkritį mokėjęs po tris, o gruodį — po keturis litus už buto kvadratinio metro šildymą (atitinkamai 254 ir 312 litų). Vyras džiaugėsi, jog jų name šiluma kainuoja dar nebrangiausiai mieste, jog ji — nuolat reguliuojama.
„Bet ir stengiantis šilumą taupyti, yra būdų, kaip padidinti sąskaitas vartotojams. Antai, jeigu vamzdynuose bus didesnis slėgis, nors jais į radiatorius tekės vėsesnis vanduo — šilumos suvartojimas bus padidintas“, — sakė vyras, remdamasis savo darbo su santechnikos įranga patirtimi.
Pakruojiečiai pastebėjo, jog nešaltais lapkričio ir gruodžio mėnesiais daugiabučiuose buvo itin šilta. Žmonių spėjimu, taip šilumininkai stengėsi „išauginti“ sąskaitas.
UAB „Pakruojo šiluma“ direktorius Jonas Bumelis teigė, jog signalų apie peršildomus butus negauta. Anot vadovo, daugiabučių gyventojai patys išsirenka atstovus, reguliuojančius į namą tiekiamą šilumos kiekį, todėl pretenzijas jiems ir turėtų reikšti.
J. Bumelis informavo, jog, lyginant pernykštį ir 2010-ųjų lapkritį, kuomet oro temperatūra buvo panaši, pernai šilumos suvartota trimis procentais mažiau.
Kaina — viena didžiausių šalyje
Gruodžio mėnesį centralizuotai tiektos šilumos kilovatvalandė rajone kainavo 33,72 cento. Brangesnė ji buvo tik Prienuose.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesio darbo užmokestis pernai paskutinį metų ketvirtį Pakruojo rajone buvo 1909 litai (neatskaičius mokesčių, po atskaitymų — maždaug keturiais šimtais mažesnis). Bet į šį skaičių neįtrauktos individualios įmonės.
Tokias algas uždirba toli gražu ne visi pakruojiškiai: paprasti darbininkai dažniausiai tegauna minimalų atlyginimą. 180 darbo biržoje registruotų pakruojiškių verčiasi iš pašalpų.
Nuo pernykščio iki šių metų sausio šeimų, kurioms skaičiuojamos kompensacijos už išlaidas šildymui bei vandeniui, padaugėjo septyniomis dešimtimis. Jos skirtos beveik tūkstančiui žmonių ir siekia 81,5 tūkstančius litų. Pernai tuo pačiu metu kompensacijoms buvo skirta beveik 34 tūkstančiais litų daugiau.
Socialinės rūpybos skyriaus vyriausiosios specialistės Irenos Šidlauskienės teigimu, nors kompensacijas gaunančių žmonių pagausėjo, pačių kompensacijų suskaičiuota mažiau, nes gyventojai gruodį gavo daugiau pajamų.
Vartotojai „Pakruojo šilumai“ skolingi daugiau nei 1,3 milijono litų. Iš to skaičiaus beveik 275 tūkstančius litų — savivaldybės įmonės, daugiausiai ugdymo įstaigos.
Nebeįstengdami sumokėti už šildymą, dešimčių butų savininkai nuo centralizuotai tiekiamos šilumos vamzdynų atsijungė ir šildosi patys. Nors siekiant atsijungti oficialiai, žmonėms tenka minti kabinetų slenksčius, renkant pluoštą dokumentų, ruošti projektus.
Kodėl brangi pakruojietiška šiluma?
UAB „Pakruojo šiluma“ direktorius Jonas Bumelis teigė, jog šildymas brangsta, didėjant gamtinių dujų kainoms. Jos sudaro tris ketvirtadalius įmonės naudojamo kuro. Per dešimtmetį, kada gamtinėmis dujomis buvo pradėti kūrenti šildymo katilai, jų kaina išaugo šešis su puse karto.
„Dujų kaina kyla apytikriai kas dvi savaites. Nešaltu oru per mėnesį už jas sumokame 300, šaltesniu — apie 400 tūkstančių litų. Dėl brangių dujų jau kiek metų šildymas Pakruojyje — vienas iš brangiausių šalyje“, — sakė vadovas.
Papildomai šildymui naudojamas biokuras, anot direktoriaus, kainos labiau neįtakoja. Biokuras paruoštas „Pakruojo šilumos“ darbininkų atsieina pustrečio karto pigiau, nei dujos.
J. Bumelis informavo, jog įmonė pasigamina maždaug trečdalį reikiamo biokuro kiekio. Prieš kurį laiką šiek tiek kuro — pakelėse nukirstų medžių, įmonei perdavė kelininkai. Šiuo metu biokuro katilas kūrenamas medienos atliekų granulėmis, kurios 600 litų pigesnės už dujas.
Tačiau rajone centralizuotai tiekimą šilumą brangina įmonės paimtos paskolos — jų turima per du milijonus litų. Paskolų palūkanos (200 tūkstančių litų per metus) įskaičiuojamos į šilumos kainą.
„Skolintis tenka dėl investicinių projektų, tokių, kaip pernykštė šilumos trasų renovacija. Jos efektas jau yra. Jeigu trasos būtų likę nerenovuotos — šildymo kaina būtų 3 centais už kilovatvalandę didesnė“, — teigė direktorius.
J. Bumelis mato dvi išeitis, kaip piginti šildymą: atsisakyti gamtinių dujų ir statyti dar vieną, galingesnį, biokuro katilą (tam dalyvaujama projektų konkurse) bei renovuoti daugiabučius. Renovuoto tokio namo Pakruojyje nėra nė vieno renovuoto daugiabučio.
Direktoriaus teigimu, pačių gyventojų pastangomis ir lėšomis sandarinami daugiabučiai ir juose nuolat reguliuojamas šildymas didesnės naudos neduoda. Pavyzdžiui, renovuotoje „Žemynos“ pagrindinėje mokykloje kvadratinio metro šildymas atpigo perpus — nuo 8 iki 4 litų.
UŽRAŠAI: Pakruojo kaimo gyventoja Rožė Džaiugienė jau penkioliktus metus užsirašo, kiek sumoka už paslaugas ir mato, kaip auga šildymo kaina.
KAINA: „Pakruojo šilumos“ direktorius Jonas Bumelis didinamą paslaugos kainą argumentuoja brangstančiomis gamtinėmis dujomis.
BIOKURAS: Prieš kelias žiemas pastatytas biokuro katilas pagamina tik dalį šilumos ir nedaro didesnės įtakos jos kainai.
Autorės nuotr.