
Naujausios
Savivaldybės „gyventojams“ – keturi mėnesiai pastogės paieškoms
Beveik trims šimtams žmonių, „gyvenančių“ prie Pakruojo rajono savivaldybės, iki Naujųjų Metų teks deklaruoti konkretų savo adresą. Antraip „pakibs ore“ ir negalės pretenduoti į socialines pašalpas, jų vaikams kils problemų dėl darželio ar mokyklos lankymo. Deklaruoti tikslią gyvenimo vietą buvo reikalaujama iki liepos, bet neseniai terminas pratęstas.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Deklaruotųjų sumažėjo dvigubai
Šiuo metu prie Pakruojo rajono Savivaldybės gyvenamąją vietą be konkretaus adreso yra deklaravę 287 žmonės.
Daugiausiai tokių gyventojų (128) yra Pakruojo seniūnijoje, dešimtimis skaičiuojami Lygumų (42), Linkuvos (38) ir Žeimelio (33) seniūnijose. Kitur deklaruotųjų prie Savivaldybės – kelis kartus mažiau. Rozalimo bei Klovainių seniūnijose – atitinkamai 17 ir 15, o Pašvitinio bei Guostagalio – nesiekia nė dešimties (8 ir 6).
Praėjusių metų pabaigoje deklaruotųjų prie Savivaldybės buvo dvigubai daugiau – 631. Toks skaičius susidarė nuo 2007-ųjų, kuomet gyvenimo vietos deklaracijų tvarkymas buvo perduotas seniūnijoms.
Nuo sausio įsigaliojus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisoms, žmonės ėmė tikslinti savo adresus.
Pakruojo seniūno pavaduotoja Nijolė Vėtienė skaičiavo, jog iki liepos deklaruotųjų prie Savivaldybės seniūnijoje sumažėjo lygiai per pusę.
„Metų pradžioje žmonės buvo patys sujudę tvarkyti savo gyvenimo vietos deklaracijas: susirasdavo, kas sutiktų juos deklaruoti konkrečiu adresu. Dalis apsigyveno socialiniuose būstuose ir įgijo adresus, dalis deklaravo, kad yra išvykę į užsienį. Bet Registrų centrui pratęsus terminą nurodyti tikslius adresus, procesas vėl sustojo“, – sakė seniūno pavaduotoja.
Daugiau nei dvigubai „gyventojų prie Savivaldybės“ sumažėjo ir Linkuvos, Rozalimo, beveik dvigubai – Žeimelio seniūnijoje.
Tokių žmonių skaičius nesikeitė tik Guostagalio ir Lygumų seniūnijose.
„Prie Savivaldybės“ – ne tik asocialai
Gyvenamąją vietą prie Savivaldybės yra deklaravę įvairių sluoksnių žmonės.
Pasak N. Vėtienės, nemaža dalis – jaunos šeimos, gyvenančios išsinuomuotuose būstuose.
„Tokių šeimų yra Pakruojyje: butų savininkai dažnai atsisakydavo „priregistruoti“, baimindamiesi, jog vėliau turės problemų nutraukiant nuomos sutartį. Jaunimui belikdavo deklaruoti abstrakčią gyvenimo vietą. Gimę vaikai taip pat būdavo deklaruojami prie Savivaldybės. Dabar tokios galimybės nebeliko. Tačiau pasikeitęs įstatymas leidžia paprasčiau susitarti dėl deklaracijos su būsto savininkais: jie nuomos sutartyje gali nurodyti konkretų laiką, kiek nuomininkai ar įnamiai gali gyventi. Pasibaigus šiam terminui ir nuomininkams nesikreipus dėl jo pratęsimo, deklaracija Registrų centre anuliuojama automatiškai“.
Visose seniūnijose yra prie Savivaldybės deklaruotų žmonių (paprastai – rizikos šeimos), kurie gyvena savuose namuose, tačiau nesutvarkę nuosavybės dokumentų. Dažniausiai tai – senos, prastos būklės trobos, kurių juridiniai savininkai nežinomi. Arba kaip Lygumų bei Stačiūnų parapijoms priklausantys pastatai su nuomojamais butais, kurių dokumentų nėra.
Atskira „gyventojų prie Savivaldybės“ kategorija – besilaikantys pas sugyventinius, tėvus ar giminaičius asocialūs arba gyvenimo tiesiog nesusitvarkantys asmenys.
Sugyventiniai dažniausiai nedeklaruojami, o namų savininkui ar savininkei mirus, paveldėtojų neretai išvaromi.
Ne visada taikiai sprendžiama deklaravimo problema tarp artimiausių giminaičių. Vienos seniūnijos duris jau kurį laiką varsto metų metais gerai žinomos rizikos šeimos nariai. Į kitą rajoną išvykusi motina sodybą padovanojo vaikams, o dovanojimo sutartį surašė vienai iš dukterų. Dviems šeimos nariams išvykus uždarbiauti užsienyje, naujoji savininkė juos išdeklaravo, motyvuodama, kad mokesčių už negyvenančius nemokės. O šiemet sugrįžusius atsisako deklaruoti sodyboje, nes po kurio laiko jie vėl iš Lietuvos išvyks. Kadangi šeimos pajamos – socialinės pašalpos, sugrįžėliai siekia jų, reikalaudami deklaruoti gyvenimo vietą prie Savivaldybės.
Pašvitinio seniūnijos darbuotojai jau pradeda rūpintis, kur žiemai įkurdinti asocialų, nuolat girtaujantį senyvą vyrą. Jo namai sudegė prieš dešimtmetį. Siūlyto socialinio būsto padegėlis atsisakė. Iš pašalpų gyvenantis vyras vasaromis klajoja po seniūnijos kaimus, miega lauke ar daržinėse. Konfliktiško būdo benamis gerai žinomas priežiūros tarnybų specialistams ir policininkams, ne kartą važiavusiems jo tramdyti į Pakruojo laikinojo gyvenimo namus.
Pašvitinio seniūnijos darbuotojai buvo suradę kitame rajone gyvenantį benamio sūnų – įkalbinėjo jį pasirūpinti tėvu. Bet vyras atsisakęs: nejaučiantis tokios pareigos, nes ir girtuoklis tėvas vaikais nesirūpinęs...
Susiaurintas galinčių deklaruoti ratas
Įstatymo pataisos žymiai susiaurino ratą žmonių, kurie turi teisę deklaruoti gyvenimo vietą prie Savivaldybės. Tai gali daryti nebe visi savo būsto neturintys asmenys, kaip anksčiau.
Dabar prie Savivaldybės tegali būti deklaruoti tik tikri benamiai (Pakruojo rajone tokių skaičiuojama keletas), vaikų globos namų ar šeimynų suaugę globotiniai, asmenys, atliekantys bausmę ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei ligoniai, teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose.
Visi kiti iki sausio pirmosios privalės nurodyti tikslius adresus.
Registrų centro duomenimis, šių metų pradžioje šalyje buvo 106 tūkstančiai asmenų, deklaravusių gyvenimo vietą prie Savivaldybių. Iki liepos tikrą gyvenimo vietą deklaravo 8 tūkstančiai.
Autorės nuotr.
NAUJOVĖ: Būstų nuomotojai gali pasinaudoti nauja tvarka ir nuomininkus deklaruoti terminuotai.
PASIKEITIMAI: Seniūno pavaduotoja Nijolė Vėtienė pastebėjo, jog keičiantis įstatymams, keičiasi ir žmonių reakcija: atidėjus terminą, vėl sumažėjo deklaruojančiųjų tikslius adresus.