Naujausios
IŠ LIETUVYBĖS ŠALTINIO
Prie piliakalnio skambėjo lietuviškos dainos
Praėjusį šeštadienį prie Burbaičių piliakalnio surengta tradicinė, jau devintoji, Kukečių seniūnijos ir bendruomenių šventė „Piliakalnis senas mums praeitį mena“. Šventėje visuomet pagarbinamas į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktas piliakalnis, paminima Žolinė ir pagerbiami žemdirbiai bei kiti dori, darbštūs seniūnijos gyventojai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Svečiams po maišelį žolelių
Šiemet į šventę prie Piliuku vadinamo Burbaičių piliakalnio suvažiavo itin daug svečių. Dalyvavo Seimo narys K.Masiulis, rajono meras V.Andrulis, jo pavaduotojas K.Bilius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas A.Krutkevičius, tarybos narė A.Monkauskaitė.
Svečiai linkėjo geros nuotaikos gausiai susirinkusiems seniūnijos gyventojams, ragino saugoti ir puoselėti savo piliakalnį, iš praeities semtis stiprybės ir gyrė seniūnę Meilutę Masalskienę – 17 kaimų ir 13 viensėdžių šeimininkę, vienintelę moterį – seniūnę rajone, juokavo, jog savivaldybėje dažnai skraido sparnuotas posakis: „Dešimt seniūnų ir Meilutė“.
Seniūnė už parodytą dėmesį ir pagyras svečiams atsidėkojo įteikdama po maišelį žolelių nuo visų ligų ir po kuklų suvenyrą. Seimo narys gavo taupyklę, kad sutaupytų pinigų bent jaučio „kulšikei“, meras – ragą, kad prisimintų, jog anksčiau per Kukečių seniūnijos šventę piliakalnio papėdėje būdavo kepamas jautis, bet pasunkėjus laikams, šios tradicijos teko atsisakyti.
Ūkininkai pluša, bet paremia šventę
Seniūnė džiaugėsi puikiais ir supratingais savo seniūnijos žmonėmis. „Ūkininkai neturi kada švęsti, pluša skubėdami, kol geras oras nukulti javus, negali ateiti pasilinksminti į šventę, – apgailestavo seniūnė. – Bet vos pakabinus skelbimus, jog vyks tradicinė šventė, jie patys ateina į seniūniją ir klausia, ar reikia paramos. Nepagaili savo sunkiai uždirbtų pinigėlių.“
M. Masalskienė dėkojo ūkininkams: G. ir A.Gužauskams, V.ir V. Šidlauskams, E. ir R. Dzvankauskams, I. ir A. Tyliams, S.ir J. Dzvankauskams, I. ir R. Budriams, I.ir R. Monkevičiams, J. ir A. Meškauskams, D. ir A. Baltrušaičiams, R. ir V. Kareivoms, G. ir M. Slavinskams, L. ir R. Monkevičiams, V. Tyliui, A. Budriui, verslininkams R. ir A. Margiams, G. ir A. Butkams.
Seniūnė šventės proga pasidžiaugė ir aktyviais seniūnijos sportininkais: mielai šventėse dalyvaujančiais žvejais, šaškininkais, tinklininkais, krepšininkais, Elvyravos pagrindinės mokyklos mokytojais, aktyviomis bendruomenėmis, gražių sodybų šeimininkais.
Prisistatė bendruomenės
Šventės vedančioji Aldona Vaišvilienė iš Lupikų pakvietė prisistatyti bendruomenes. Vijurkų kaimo bendruomenės pirmininkė Vlada Andrulienė pasidžiaugė, jog darbą dar turintys kaimo žmonės noriai skiria 2 procentus savo mokesčių bendruomenei. Iš sutaupytų pinigų bendruomenė nusipirko masažinį krėslą. Turi vilties sutvarkyti poilsio zoną Kumpiškės kaime.
Kukečių bendruomenė, vadovaujama Vaidos Gecienės, parašiusi projektą ir gavusi lėšų, įsirengė bendruomenės patalpas, nusipirko muzikos aparatūrą, kuri grojo ir per šventę prie piliakalnio, įsirengė sporto aikštelę. Kaimo teatru ir folkloro ansambliu garsėjantys Lupikai pasidžiaugė moderniai įrengtomis bendruomenės patalpomis.
Prisistatė ir bendruomenių talentai. Dainavo Kukečių jaunimo pop grupė, savo eiles skaitė Regina Ulienė iš Mikaliniškės kaimo, humoristines istorijas pasakojo Julija Valčiukienė iš Lupikų.
Gausiai susirinkusiems Kukečių seniūnijos gyventojams koncertavo vietos meno saviveiklos kolektyvai ir svečiai. Lietuviškas melodingas dainas traukė Mockaičių liaudiškos muzikos ansamblis, Kražių kultūros centro moterų, vyrų ir mišrus ansambliai, Lupikų vokalinis ansamblis „Vakarė“.
Vaišino šiurpa ir žolelių arbata
Kol piliakalnio papėdėje įrengtoje scenoje skambėjo dainos, jaunas ūkininkas M. Slavinskas ant laužo virė šiurpą ir žolelių arbatą. Mindaugas pasakojo, jog šiurpai prireikė šimto litrų vandens. Ko dar dėjo į šiurpą – neišdavė savo kulinarinių paslapčių.
Po koncerto šiurpa vaišinti saviveiklininkai ir visi kas susirinko į šventę.
Ankstesnėse šventėse prie piliakalnio būdavo kepamas jautis, kurio mėsos užtekdavo visiems susrinkusiems. Tačiau pasunkėjus laikams ir mirus pagrindiniam rėmėjui Jonui Paulauskui, šventės organizatoriai nebeįperka jautuko. Todėl kelias pastarąsias šventes tenkinamasi šiurpa ir košėmis. Tačiau ne pavalgyti žmonės į šventę ateina, o pabendrauti, paklausyti savo kraštiečių atliekamų dainų, pašokti, pasilinksminti.
Po koncerto ir vaišių surengta diskoteka. Muzika piliakalnio paėdėje skambėjo iki paryčių.
Istorijos šaknys siekia pirmąjį tūkstantmetį
Burbaičių piliakalnis yra vienas didžiausių piliakalnių Kelmės rajone. Tai puiki vieta seniūnijos šventei ir Žolinei. Šventės piliakalnio papėdėje pradėtos rengti po to, kai išretinti ant piliakalnio augę medžiai ir jis sutvarkytas.
Burbaičių piliakalnio aukštis 24 metrai, plotis – apie 360 metrų. Piliakalnis kaip gynybinė siena naudotas pirmajame tūkstantmetyje. 1903 metais jame atlikti archeologiniai kasinėjimai, kurie parodė, jog žmonės čia gyveno jau penktajame amžiuje. Rasta keramikos dirbinių ir kitų senovės gyvenvietės liekanų. Dar kartą piliakalnis išžvalgytas 1967 metais.
Legenda pasakoja, jog Piliuką supylęs milžinas. Jis keliaudamas per Žemaitijos kraštą pavargo. Atsisėdo ant Kražantės kranto pailsėti. Jo klumpė buvo prisiėmusi smėlio. Milžinas išpylė smėlį prie upės – taip atsirado stati kalva.
Kovų su priešais metais žemaičiai pavertę piliakalniu: kalvą palyginę, nukasę viršūnę ir ten pastatę medinę pilį, aplink supylę pylimą, iškasę gynybinį griovį.
Kasmet prieš Žolinę prie Piliuko rengdama šventę Kukečių seniūnija pagerbia lietuvybės šaknis. Čia skamba tik lietuviškos vietos žmonių dainuojamos dainos, prisimenamos tradicijos.
PILIAKALNIS: Burbaičių piliakalnis buvo jau pirmajame tūkstantmetyje. Archeologiniai kasinėjimai rodo, jog čia gyventa žmonių. Šiandien prie piliakalnio puoselėjamos lietuviškos tradicijos.
DEGLAS: Deglas ir juoda ruginė duona, apgobta lino rankšluosčiu, ant piliakalnio viršūnės simbolizuoja lietuvybę.
ŠVENTĖ: Seniūnijos šventė prie piliakalnio sutraukia daug vietinių ir kitų kaimų žmonių.
ŠIURPA: Paverpenio kaime gyvenantis Mindaugas Slavinskas išvirė šimtą litrų šiurpos, kurios užteks visiems šventės dalyviams ir svečiams.
DAINOS: Kukečių pop grupės jaunimas dainavo tik lietuviškas dainas.
SENIŪNĖ: Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė devintus metus iš eilės prieš Žolinę rengianti šventę prie piliakalnio turi daugybę rūpesčių. (klfo piliakalnis seniune)
Autorės nuotr.