Naujausios
Paslauga: parnešti du kibirus vandens
Šalia Užvenčio prisiglaudusiame Girnikų kaime gyvena dvi devintą dešimtį baigiančios moterys. Žiemą jos samdo, kad kas nors parneštų porą kibirų vandens. Už paslaugą iš kuklių savo pensijų moka po tris litus. Savo šulinio jau nebepajėgia susitaisyti. Į seniūniją kreiptis nedrįsta.
Į seniūną ir socialinę darbuotoją kreipėsi redakcija. Seniūnija pažadėjo išspręsti problemą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Vanduo pasibaigė prieš porą metų
Užvenčio malūno pašonėje stovi pailgas trijų butų namas. Jame gyvena buvusi partizanų ryšininkė ir tremtinė 86 metų Elena Kazlauskienė, parašiusi prisiminimus apie savo gyvenimą ir istorinę aplinką. Prieš keletą metų ji iš Pasvalio rajono pasikvietė dar vyresnę savo pažįstamą Janiną Gaižiūnienę.
Likusios vienišos moterys nusprendė, jog dviese gyventi bus smagiau ir saugiau – galės viena kitai pagelbėti.
Taip ir gyvena, per pusę pasidalindamos visas išlaidas: ir maistui, ir kurui, ir buitinėms prekėms.
Tačiau pasirodė, jog ir dviese ne visas problemas galima išspręsti. Prieš porą metų kieme esančiame šulinyje išseko vanduo. Pensininkės pasamdė šulinį išvalyti sugebantį žmogų. Išvalė. Bet po kelių dienų vanduo vėl užslinko žemėmis. Mat, vienas į žemę įleistas žiedas – suskilęs. Beliko kasti naują šulinį. Bet to padaryti garbaus amžiaus moterys jau nebepajėgia.
Samdo, kad parneštų vandens
Pastaruosius porą metų moterys vandenį gauna iš už kelių šimtų metrų gyvenančio kaimyno. Tačiau pačios jo parsinešti jau nebepajėgia. Kartais parneša kaimynas. Vasarą kartais ir pačios po pusę kibiriuko parsineša. Bet žiemą – slidu. Tenka samdyti kokį jauną, pajėgų prašalaitį. Šis parneša porą kibirų vandens, bet turi sumokėti trejetą litų, kad išeitų alaus butelis.
Garbaus amžiaus moterys susitaikė su likimu. „Gal žmogus ir nereikalautų tų pinigų. Bet už paslaugą juk turi sumokėti. Kitąkart bus nepatogu paprašyti, jeigu nesumokėsi,“ – svarstė Janina Gaižiūnienė.
Skalbimui moterys vandens parsineša iš netoliese tekančios Ventos upės. Ji arčiau negu šulinys.
„Stengiamės kiek galime, nenorime nieko apsunkinti, – kalbėjo Janina Gaižiūnienė. – Maisto nusipirkti į miestelį nuvažiuoja Elena. Ji turi elektrinį vežimėlį. Dabar ji ligoninėje. Pasiremdama į vaikštynę iki miestelio nueinu aš pati.
Turime tris obelis. Dar pasisodiname kelias vagas bulvių, lysvelę svogūnų, kad nereikėtų pirkti. Juk sunku iš miesto partempti. Ir pinigams – taupiau. Ne kažkokios tos mūsų pensijos. Aš gaunu pačią mažiausią. Elena – šie tiek didesnę.“
Seniūnija pažadėjo padėti
Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas, redakcijos paklaustas ar negalėtų Girnikų gyventojoms padėti išsikasti naują ar suremontuoti seną šulinį, atsakė, jog šulinių remontui lėšų tikrai neskiriama. Tačiau pro šį namą eina miesto vandentiekis. Seniūnas pažadėjo pasidomėti, gal pavyks garbaus amžiaus gyventojoms atvesti vandenį.
Seniūnijos socialinė darbuotoja Virginija Žilakienė tvirtino, jog E.Kazlauskienė ir J.Gaižiūnienė dėl pagalbos į seniūniją nesikreipė. Socialinė darbuotoja pažadėjo moteris aplankyti.
Autorės nuotr.
ŠULINYS: Janina Gaižiūnienė sako, jog šulinys be vandens jau pora metų. Išsikasti naują nei ji, nei jos draugė Elena Kazlauskienė jau nebeturi jėgų ir lėšų.