Naujausios
Palaiminti Motinos kalba
Apie paprastą, bet neprastą šeimos gyvenimą
Kražiuose (Kelmės rajonas) gyvenanti, tris vaikus auginanti Ritos ir Sauliaus Bivainių šeima garbingiausioje vietoje laiko seniūno padėką „Už ryžtą nepalikti gimtojo krašto ir kurti gyvenimą kaime“. Už siekį gerovę pasiekti savo darbu, tenkintis tuo, ką turi, gyventi mažais džiaugsmais ir vaikus auginti Lietuvai juos yra apdovanojęs ir Premjeras Algirdas Butkevičius.
Ilgai vargusi, tėvų ir svetimų žmonių pastogėse glaudusis ir dabar kukliai gyvenanti šeima sako, jog niekuomet nekilo noras emigruoti. Jiems atrodo, jog žmogus geriausiai jaučiasi savo Tėvynėje, nes Tėvynė ir gimtoji kalba – tas pats, kas Motina.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Popietė. Rita Bivainienė sėdi virtuvėje su ką tik iš mokyklos grįžusiais vaikais. Vaikai tiesiog aplipę mamą. Namo jie parbėga ir per ilgąją pertrauką.
Mama jau laukia su puodeliu karštos arbatos ir priešpiečiais. Nemokamo maitinimo Bivainiai savo vaikams neprašo. O namuose pavalgyti pigiau ir sveikiau negu pirkti priešpiečius mokykloje.
Tėvas Saulius darbe. Jis dirba biokurą gaminančioje įmonėje. Vairuoja smulkintuvą. Todėl miškuose kartais užtrunka kelias dienas ar net visą savaitę.
Sunkvežimis gausios šeimos tėvui atstoja lovą, virtuvę ir valgomąjį. Sunku. Tačiau ar emigrantams, palikusiems gimtuosius namus, lengviau?
Kai norisi dejuoti, visuomet sau užduoda tokį klausimą. Neįsivaizduoja, kaip reikėtų gyventi tarp svetimų, kita kalba kalbančių.
Rita taip pat ruošiasi į darbą. Popietę nueina išvalyti bendrovės biuro patalpų. Gauna atlyginimą už pusę etato.
Žiūrėdama į tris smagius, laimingus savo vaikus jauna moteris džiaugiasi, jog jie auga savuose namuose. Buvo laikas, kai jauna šeima glaudėsi tai pas vienus, tai pas kitus tėvus. Galiausiai dirbo ir gyveno pas ūkininkę, vienkiemyje.
Tik prieš penkiolika metų, kai Sauliui pavyko gauti geriau apmokamą darbą, šeima paėmė iš banko paskolą ir nusipirko apleistą namelį Kražių miestelio pakraštyje, prieš pat gimnaziją. Vaikams labai patogu, arti mokykla.
Po truputį remontuojasi. Procesas ilgas, nes name nebuvo net krosnies. Viską daro patys, samdyti statybininkus neleistų jų pajamos. Pusmetį tenka taupyti grindims, kitą pusmetį – tapetams ar kitiems dalykams.
Rita pasakoja viską kruopščiai skaičiuojanti. Pirkti produktų kiekvieną savaitgalį važiuoja į Kelmę. Čia įmanoma būtiną krepšelį nupirkti pigiau, ir asortimentas – įvairesnis.
Kol pirkdavo litais, savaitės produktams išleisdavo po 150 litų. Dabar vos užtenka 70 eurų. Gyvenimas pabrango.
Sumokėjus paskolos dalį bankui, mokesčius už komunalines paslaugas, nupirkus maisto, būtinų drabužių, higienos ir mokymo priemonių vaikams, atsidėti bent po kelias dešimtis eurų ir sutaupyti tolesniam namo remontui jau beveik neįmanoma. O taip norėtųsi įsirengti dušą ir vidaus tualetą.
Deda viltis į daržovių derlių. Pas Sauliaus mamą augina tris hektarus daržovių. Prisodina bulvių, morkų, burokėlių, kopūstų, svogūnų, česnakų, pupelių ir pupų. Vasaras praleidžia daržoves prižiūrėdami.
Rudenį reikia nuimti daržovių derlių. Bivainių vaikai: šešiolikmetė Erika, aštuonerių Justina ir vienuolikmetis Mantas dirba karu su tėvais.
Šešiolikmetė Erika pasakoja, jog jos klasėje visi vaikai – labai darbštūs. Daugelio tėvai gyvena kaime. Kai kurių ūkininkauja. Nėra baltarankių. Padėti tėvams – visiems suprantamas dalykas.
Todėl ir Erika nesijaučia nuskriausta, kad reikia dirbti. Mergaitės svajonės – gana žemiškos. Niekuomet neišvažiuotų iš Lietuvos. Norėtų tapti policininke ir dirbti Kražiuose.
Mantas, kaip ir tėtis, norėtų gaminti biokurą. Justina, kaip ir mama, sako dirbsianti valytoja.
Daržoves Bivainiai parduoda turguose. Kartais deda skelbimus. Pirkėjai dalį derliaus pasiima iš namų. Taip prisiduria prie kuklių šeimos pajamų.
Rita kruopščiai registruoja gautas pajamas. Atmetus sėklą, žemės išdirbimo kaštus ir kitas investicijas, šeimai lieka pusė metinio minimalaus atlyginimo.
Daigus moteris išsiaugina pati trijuose savo šiltnamiuose, kai ką ant palangių – taip pigiau.
Rita ir Saulius Bivainiai nuo mažens yra įsisąmoninę, kad tik darbas padeda išgyventi. Rita užaugo šešių vaikų šeimoje, Saulius – keturių. Abu matė, kaip sunkiai dirba jų tėvai, kad išmaitintų būrį vaikų.
Rita pradėjo dirbti būdama šešiolikos. Baigė devynias klases. Norėjo mokytis siuvėjos amato. Tačiau tuomet būdavo konkursai. Neįstojo. Mokėsi dažytojos profesijos. Bet nepatiko. Metė mokslus. Tėvai pasakė: „Tuomet eik dirbti.“ Ir darbavosi kolūkyje, paskui – žemės ūkio bendrovėje.
Vėliau moteriai pavyko baigti siuvėjų kursus. Tik siuvėjos darbo negavo. Neseniai vyro mama padovanojo siuvimo mašiną.
Rita ir Saulius bei našlėmis jau likusios jų mamos Algimanta Gajauskienė ir Janina Bivainienė gyvena vieni kitus palaikydami, dalindamiesi tuo, kas vienam atlieka, o kitam reikalinga, iš širdies dovanodami, vienas kitą paremdami.
Galbūt todėl Bivainių šeima net neįsivaizduoja, kaip gyventų emigracijoje, kur nėra brangių žmonių, kur tu niekam nesvarbus. To brangaus bendravimo, buvimo kartu labai pasigestų.
Rita sako nesmerkianti emigrantų. Kiekvienas gyvena savo protu ir elgiasi taip, kaip jam geriau.
Bivainiams jaukiau gyventi savame krašte. Kuklus ir paprastas jų gyvenimas be kelionių į užsienį, be poilsio prie jūros ir kitų dalykų, kurie vieniems – kasdienybė, kitiems – prabanga, tretiems – sunkiai įgyvendinama svajonė.
Tačiau gyvenimo paprastumas, kai esi apsuptas artimų žmonių, gali kalbėti sava kalba, valgyti savo krašto žemėje išaugintą daržovę, kartu su vaikais verti iš karoliukų papuošalus, piešti, kaip sugebi remontuoti namus, vaikščioti po savą kiemą – taip pat yra privilegija.
„Tėvynę, kaip ir motiną, reikia mylėti tokią, kokia ji yra, – sako Rita. – Nes tėvynės, kaip ir tėvų, negalime pasirinkti.“
Bivainių šeima pačioje pagarbiausioje namų vietoje laiko seniūnijos padėką „Už ryžtą nepalikti gimtojo krašto ir kurti gyvenimą kaime“. Šeimą yra apdovanojęs ir Premjeras Algirdas Butkevičius.
Autorės nuotr.
ŠEIMA: Rita Bivainienė ir jos vaikai Erika, Mantas bei Justina įsitikinę, jog emigracijos neragavusios šeimos yra patvaresnės ir darnesnės. Nes gyvenimas šalia artimų ir pažįstamų žmonių daugiau įpareigoja.
RANKOS: Rita Bivainienė sako, jog viskas jų namuose sumeistrauta pačių rankomis. Ši pavėsinė – taip pat.