Naujausios
REDAKCINĖ KOLEGIJA
Neišmokėtų pašalpų pinigais reikėtų gaivinti vietos ekonomiką
Kražių seniūnijos Skruzdėlynės vienkiemyje gyvenantis „Kelmės krašto“ redkolegijos narys ūkininkas Marijus Čekavičius siūlo sutaupytus pašalpų pinigus skirti vietos ekonomikai gaivinti. Rodyti iniciatyvą, jo nuomone, čia turėtų bendruomenės.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Naujiems etatams „stop!“
Marijus Čekavičius pats dirba Kražių seniūnijos pašalpų skirstymo komisijoje. Sugriežtinus pašalpų skyrimo tvarką daugelis anksčiau iš pašalpų gyvenusių kražiškių dabar paramos negaus.
„Per visą rajoną bus sutaupyta daug lėšų, – mano M. Čekavičius. – Dabar rūpestis, kur tuos pinigus padėti. Girdėjau, kad bus steigiami papildomi socialinių darbuotojų etatai. Kad būtų įdarbinta kuo daugiau savos partijos narių, giminaičių, draugų, pažįstamų. Tam turime pasakyti: „Stop!“ Sutaupytas lėšas reikėtų skirti vietos ekonomikai gaivinti seniūnijose ir bendruomenėse.“
Pirkti mažagabaritę techniką
M. Čekavičiaus nuomone, sutaupyti pašalpų pinigai turėtų būti skiriami kaimo bendruomenėms mažagabaritei technikai įsigyti, kad padėtų ir 50 arų turinčiam kaimiečiui, ir bedarbiui susikurti darbo vietą.
Daugelis bedarbių kaimo vietovėse tebeturi žemės. Pavasarį Marijus tvirtina siūlęs Kražių bendruomenės pašalpininkams dalį pašalpos skirti daržovių sėklai, apmokėti už žemės apdirbimą ir patiems išsiauginti daržovių. Palaikymo jo mintys nesulaukusios.
„Kražių gimnazijai siūliau vasarą organizuoti stovyklą, kad moksleiviai išsiaugintų mokyklos valgyklai ekologiškų daržovių. Būčiau suteikęs žemės, žinių, sėklos. Bet pasijutau, kaip išbėręs žirnius į sieną. Tai rodo švietimo sistemos degradaciją, – daro išvadą ūkininkas. – Nepaisant visko, kitais metais vėl siūlysiu. Gal gimnazisitai jau bus susigyvenę su ta mintimi?
Visi geros valios žmonės privalome turėti kantrybės. Išgyventi savo šuns skaudų įkandimą. Ne tik gyventi viltimi, bet ją ir skleisti.“
Lietuviškos kaimo produkcijos miestiečiai ieško
Ūkininkas bendrauja su Vilniaus ir Kauno miestų bendruomenių aktyvesniais žmonėmis. Jie sako, jog ekologiškos vietinės kaimo produkcijos tenka ieškoti kaip su žiburiu.
Mažažemių ir pašalpas gaunančių žmonių išaugintas daržoves ar uogas galima pristatyti pačiam vartotojui pagal poreikį. Galima organizuoti savaitgalio muges miestuose ir sėkmingai parduoti šviežias daržoves, lašinius, sūrį, marinuotus agurkus, kitas namuose konservuotas daržoves, uogienes, grybus, viską, kas valgoma.
„Su tokia mintimi turi kas rytą keltis rajono meras, Tarybos narys, seniūnas ir daryti tai praktiškai“, – įsitikinęs M.Čekavičius.
Ūkininkai galėtų statyti biodujų jėgaines
Ūkininkas pasakoja bendravęs su kitais savo kolegomis. Stambesnius gyvulininkystės ūkius turintiems ūkininkams siūlęs jų ūkio bazėje statyti biodujų jėgainę virš mėšlidės, siloso duobių. Jos degtų ir suktų generatorių, gamintų elektros energiją.
Būtų sukurta apie 20–30 darbo vietų. Mažėtų gamtos tarša. Vietine elektra būtų galima aprūpinti dalį Kelmės rajono, tenkinti dalies vartotojų poreikius.
Atliekama šiluma būtų galima šildyti kaimo bendruomenės šiltnamius. Juose kiaurus metus galima auginti daržoves. Įjungus bendruomenę, būtų galima pigiai apšviesti miestelius ir aprūpinti elektra vietinę pramonę.
„Lietuva išliko per kelis kovų ir okupacijų šimtmečius, nes turėjo vietinę pramonę. Sumaniai paslėpti maisto produktai lietuviui leido išlikti per visokiausias suirutes.
Vietinės ekonomikos atgaivinimas yra ir nepriklausomybės atgaivinimas. Krizės, karo metu stiprią vietinę ekonomiką turinti teritorija išliks. O priklausoma nuo įvežtinių prekių bendruomenė bus pasmerkta pražūčiai", – įsitikinęs Marijus.
Reikia perdirbimo įmonių
M. Čekavičiaus nuomone, rajono vadovai turėtų tartis su kaimo bendruomenėmis ir ieškoti galimybių pastatyti žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonę.
Reikėtų suregistruoti visas rajono negyvenamas sodybas ir susirasti šeimininkus. Jeigu jie neplanuoja likti tose sodybose gyventi, nupirkti sodybas ir pritraukti jaunų šeimų iš miesto.
Išsaugoti senovinius įpročius
Esu už tai, kad Kelmės rajone atsirastų bent keletas ekologinio ūkio bendruomenių, kuriose būtų propaguojama ne tik sveika mityba ir gyvensena, bet ir išsaugojami senoviniai lietuvių pripratai laisvalaikio praleidimo metu: dainuojant, šokant, švenčiant. O to mūsų aplinkoje šiandien trūksta, – sako M. Čekavičius. – Savitumo išsaugojimas turi tapti prioritetu, savaime suprantamu dalyku.
Šiuo metu turime pripažinti, kad esame Europos Sąjungos kolonija ir žmogiškųjų išteklių donorai. Tuo pagrindu mūsų tautiečiai Vakaruose sukuria gerovę ten, kur dirba, o ne gimtajame krašte. Europos Sąjungos parama Lietuvai tėra tik trupinėlis gerovės, kurią sukuria milijonas žmonių, išvyti iš savo Tėvynės.“
Žemė – lietuvio maitintoja
Iš žemės gyvenantis ūkininkas negali suvokti, kaip valdžiai leista sužlugdyti referendumą.
„Referendumo data buvo parinkta tokia, kada tautos aktyvumas – pats mažiausias. Be to, įvykdytas pats didžiausias Referendumo įstatymo pažeidimas – agitacija neiti į referendumą, – piktinasi Marijus. – Tai darė ir Dievo tarnai bažnyčiose, ir valdžios galvos per televiziją.“
Ūkininką guodžia tik tai, kad bent 280 tūkstančių yra tikri lietuviai, galbūt pasirengę net mirti už savo Tėvynę, ir būtent jie šiuo metu yra valstybės ramstis.
„Tikėjausi didesnio aktyvumo, – nusivylimo neslepia Marijus, pats rinkęs parašus, kad būtų organizuojamas referendumas. – Jaučiausi kaip gavęs šlapia mazgote per nosį.“
Žygdarbis, kurį reikia tęsti
Parašų dėl referendumo surinkimas, M. Čekavičiaus teigimu, pademonstravo, kad tauta gali būti vieninga.
O tai, kad referendumas laikomas neįvykusiu, perša nuomonę, jog pagrindinis šių dienų uždavinys – išugdyti jaunimą, gerbiantį savo Tėvynę.
„Dabar vaikams leidžiama vertinti tėvus ir smerkti jų poelgius. Gal iš tiesų tėvai bei seneliai turi kažkokį broką? Jie kolūkinėje sistemoje dirbo pusvelčiui. Dabar nori atsigriebti. Todėl moko vaikus nebūti vergais ir nieko nedirbti. Tokią pasaulėžiūrą mes turime pakeisti“, – svarsto Marijus.
Autorės nuotr.
SKATINIMAS: Ūkininkas Marijus Čekavičius sako, jog nemokamos pašalpos kaimo žmones turi skatinti dirbti žemę ir auginti produkciją sau bei parduoti.
PASIŪLYMAS: Nepanaudotus pašalpų pinigus ūkininkas Marijus Čekavičius siūlo skirti kaimo bendruomenėms, kad jos pirktų mažagabaritinę techniką ir padėtų įdirbti žemę, šienauti po kelis hektarus ar po keliolika arų turintiems kaimo gyventojams ir gelbėtų juos nuo nedarbo.