Naujausios
Neįgalieji pradėjo tūkstančio kilometrų maratoną
Iš Pakruojo startavo dešimtasis vežimėliuose judančių neįgaliųjų maratonas „Nugalėk save“. Vakar jo dalyviai jau kirto Latvijos sieną. Maždaug tūkstančio kilometrų maršrutas nusidrieks Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos pasienio rajonų keliais.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Tūkstantis kilometrų per tris valstybes
Iš Pakruojo Vienybės aikštės startavo dvylika maratono dalyvių. Jie vežimėliais, lydimi dviračius minančių talkininkų, važiavo vienuolika kilometrų – iki Paežerių.
Čia sėdo į automobilius ir nuvažiavo į Salakų (Zarasų savivaldybė) miestelį, iš kurio prasideda maratono maršrutas. Jis veda į Zarasus, po to į Latviją – Šlutiški, Dagda ir Skaista miestus. Šlutiški laukiama prie maratonininkų prisidedant Latvijos neįgaliųjų.
Nuo Skaista keliautojų laukia 85 kilometrai Latvijos ir Baltarusijos keliais iki artimiausio nuo valstybių sienos Kohanovichy miesto Baltarusijoje. Kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną maratonininkai planuoja rugpjūčio 11-ąją. Čia grupę papildys į maratoną įsijungsiantys neįgalieji baltarusiai. Planuojama, kad grupė išaugs iki dviejų dešimčių dalyvių. Galutinis maratono tikslas – turistinė vietovė už 132 kilometrų nuo Baltarusijos sienos.
Dešimtojo maratono maršrutas – rekordinio, maždaug tūkstančio kilometrų, ilgio. Iki šiol žygeiviai keliaudavo iki trijų šimtų kilometrų.
Maratono misija – ir socialinė
Maratono tikslas – ne tik parodyti visuomenei, kad ir vežimėliuose judantys žmonės mėgsta bei moka keliauti, pramogauti. Maratono dalyviai taps ekspertais, išbandysiančiais, kaip gamtos turizmo objektai pritaikomi judėjimo problemų turintiems žmonėms.
Šiuo metu po vieną tokį objektą turistams patraukliose vietose įrenginėjama Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje, vykdant pirmąjį tarptautinį socialinės integracijos projektą „Žalieji maršrutai be kliūčių“.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė Ginta Žemaitaitytė sakė, jog ruošiantis maratonui jau buvo apžiūrėta įrenginėjama stovyklavietė Gražutės regioniniame parke (Zarasų savivaldybė).
„Tai bus nuostabaus grožio vieta, kurioje – „vaizdas už milijoną“ su neįgaliesiems pritaikyta transporto stovėjimo aikštele, tualetu, vieta palapinėms, laužaviete, stalais, specialia prieplauka. Viską išbandėme praktiškai ir išsakėme pastabas – kodėl stalas turi būti tokio, o ne kitokio aukščio, kaip įrengti sustojimo vietą baidarėms, kad, į ją įplaukus, judėjimo problemų turintis žmogus galėtų savo jėgomis išlipti į prieplauką ir pasiekti vežimėlį. Maratono metu patikrinsime, ar į šias pastabas atsižvelgta ir įranga taisoma“, – pasakojo G. Žemaitaitytė.
Sąjungos viceprezidentė akcentavo, jog pritaikyti objektai bus svarbūs ne vien neįgaliesiems, bet ir sunkiau judantiems garbaus amžiaus žmonėms, gamtos turizmo maršrutais mėgstančioms keliauti šeimoms su kūdikiais vežimėliuose.
Idėja išpopuliarėjo
Pirmąjį neįgaliųjų žygį vežimėliais 2005-aisiais inicijavo viešosios įstaigos „Retenė“ įkūrėjas bei direktorius Robertas Ašmanavičius. Jo tikslas buvo praktiškai išbandyti Roberto su bendradarbiais sugalvotus varytuvus, žymiai palengvinančius judėjimą vežimėliuose.
Žygio idėja prigijo, išpopuliarėjo, metams bėgant jis virto maratonu, pavadintu „Nugalėk save“. Į maratoną įsitraukė neįgalieji iš visos Lietuvos, prisidėjo ir latviai, baltarusiai.
R. Ašmanavičius, nepraleidęs nė vieno maratono, bei kiti senbuviai gali pasidalyti tokių kelionių patirtimi.
„Startas planuojamas iš anksto, orų nenumatysi. Bet per svilinančius karščius važiuosime nebe pirmą kartą. Ir darysime, kaip esame darę anksčiau: į kelią leisimės ankstyvais rytais, o dieną, kai karščiausia, ilsėsimės. Vakarop – vėl į kelią. Dieną tokiu oru vežimėlių ratai klimpsta suminkštėjusiame asfalte“, – sakė R. Ašmanavičius.
Už nuopelnus skatinant neįgaliųjų integraciją į visuomenę jis starto išvakarėse buvo apdovanotas Pakruojo rajono savivaldybės Padėkos ženklu.
Įveikti kelionėje pasitaikančias kliūtis, spręsti problemas maratono dalyviams padės keliolikos žmonių lydinčioji komanda. Vieni kartu važiuos maršrutą dviračiais, kiti – mikroautobusu.
R. Ašmanavičius juokėsi prisiminęs, kaip ankstesniais metais pakeliui užkalbinti žmonės stebėjosi, jog vežimėliais galima per dieną ir penkiasdešimt kilometrų įveikti. Pašnekovai prisipažino, jog patys dviračiais nesiryžtų taip toli keliauti.
Autorės nuotr.
STARTAS: Į startą Vienybės aikštėje stojo dvylika maratono dalyvių.
MISIJA: Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė Ginta Žemaitaitytė pristatė šio maratono misiją – patikrinti, kaip gamtos turizmo objektai pritaikomi judėjimo problemų turintiems keliautojams.
SUKAKTIS: Robertas Ašmanavičius (kairėje) išveda bendražygius į kelią dešimtąjį kartą.