Namuose – ir Kryžių kalnas, ir Kalėdų prakartėlė

Namuose – ir Kryžių kalnas, ir Kalėdų prakartėlė

Namuose – ir Kryžių kalnas, ir Kalėdų prakartėlė

Baisogalos priestotyje gyvenanti Minolija Pelėdienė savo namuose turi Kryžių kalną, daržinėje – Kalėdų prakartėlę, kurią saugo jos kurti Trys karaliai. Šiam savo pomėgiui aštuoniasdešimtmetė negaili nei laiko, nei pinigų.

Laima AGANAUSKIENĖ

alaima@skrastas.lt

Santaupas skiria kryželiams ir paveikslams

Baisogalietės M. Pelėdienės namuose Kalėdų dvasia sklando ištisus metus. Tą pajauti vos užėjęs į kieme stovinčią daržinę. Joje – lyg bažnyčioje prieš Šv. Kalėdas – prakartėlėje guli kūdikėlis Jėzus, jį savo kvapu „šildo“ gyvulių statulėlės ir lanko Trys karaliai.

Šalia prakartėlės stovi žmogaus dydžio lėlės, aprengtos spalvingais ir blizgiais Trijų karalių drabužiais, kuriuos baisogalietė sumodeliavo ir pasiuvo pati.

Ir tai ne vieninteliai moters sukurti Trijų karalių drabužiai. Moteris jų jau yra sukūrusi Šeduvos, Žagarės, Gudžiūnų, Krekenavos bažnyčioms. Anot baisogalietės, visos kolekcijos skirtingos.

„Atsibundu rytą ir dar begulėdama lovoje pradedu galvoti, kokie turėtų būti karalių rūbai. Kai tik turiu laisvo laiko, sėdu ir siuvu. Ir karūnas padarau – kokie karaliai be karūnų“, – pasakoja M. Pelėdienė.

M. Pelėdienės namuose gausu ir šventųjų paveikslų, o „naminiame“ muziejuje – pačių įvairiausių senovinių rakandų: verpimo ratelių, lygintuvų, liktarnų, girnų, spragilų, naginių, tuntas kitokių daiktų.

„Šventųjų paveikslai į mano namus atkeliavo įvairiausiais keliais. Kartais žmonės paveikslus atneša kaip jiems namie nereikalingus daiktus ir man pasiūlo nusipirkti. Priimu visus – Dievui pas mane visada vietos yra. Nieko nemetu. Jie tokie savi, kad negaliu išmesti. Atneša kas paveikslą – prisispaudžiu kaip gyvą, pajaučiu jo šilumą. Kartais už juos sumoku ir nemažus pinigus. Turtų man nereikia – metalų, auksų, todėl visus pinigus išleidžiu kryželiams, paveikslams, rakandams“, – sako moteris.

Kambaryje – nuosavas Kryžių kalnas

Savotiškas senovinių daiktų muziejus M. Pelėdienės valdose atsirado prieš kelerius metus, kai pardavė turėtus 5 hektarus žemės Liaudiškiuose ir nusipirko antrą trobos galą.

Kryžių kalnas jos troboje atsirado prieš šešerius metus. Pradėjo jį daryti mirus tetai: liko trys jos kryžiukai, pati turėjo kryžiuką. Ir sugalvojo kambaryje įrengti nuosavą Kryžių kalną.

„Kryželius, didesnius ir mažesnius, renku iš visų. Mirė kokia babytė – artimieji atneša jos turėtą kryžiuką. Priimu. Taip ir prisikaupė jų“, – sako moteris, patikinusi, jog nuo pat vaikystės yra labai tikinti, su teta pėsčia eidavusi į Šiluvą, dalyvaudavusi bažnytinėse procesijose.

Ir dabar M. Pelėdienė pasimelsti į bažnyčią nueina ne tik sekmadieniais, bet ir kitomis dienomis. Kas vakarą kalba rožančių, priklauso rožančiaus kalbėtojų būreliui.

Moteris prisipažįsta: buvo laikotarpis, kai ji į bažnyčią nėjo. Prie tikėjimo vėl sugrįžo po vyro mirties.

Jaunų dienų palikimas – eilėraščiai

Mokslų nebaigusi moteris savo gyvenimo kelyje dirbo įvairiausių darbų – sunkų vyrišką darbą Kauno liejykloje, plytinėje, ėmėsi verslo, megzdama ir parduodama savo mezginius.

Sulaukusi pensijinio amžiaus, darbų nebedirbo – atsidavė savo pomėgiams, darbavosi ir tebesidarbuoja savo ūkyje.

„Turiu dvi ožkas, tai keliuosi penktą ryto jų pašerti. Televizorių žiūriu, kol pripjaustau ožkoms pašaro. Man serialai – tai laiko gaišimas. Dar turiu 30 arų žemės, kuriuos irgi reikia apdirbti. Kuo daugiau dirbu, tuo sveikesnė esu“, – juokiasi baisogalietė ir išsitaria apie dar vieną savo jaunų dienų pomėgį – eilėraščių kūrybą.

Atneša parodyti ir įrištą eilėraščių knygą. Tuo pasirūpino bibliotekininkė jos sesuo, kuri ir atrinko geriausius eilėraščius.

„Būdavo, einu Kaune pro arkikatedrą, pro Maironio kapą, ir visada sukalbu amžinatilsį už jį. Matyt, tai ir davė įkvėpimo eilėraščiams kurti. Kaune pradėjau skaityti Jeseniną. Labai patiko. O eilėraščius liejykloje naktimis rašydavau“, – pasakoja M. Pelėdienė.

M. Pelėdienė aktyviai dalyvauja ir Baisogalos priestočio bendruomenės gyvenime. Kol šioji neturėjo bendruomenės namų, moteris bendruomenės narius priimdavo savo namuose.

Autorės nuotr.

POMĖGIS: Minolija Pelėdienė savo namuose priglaudžia šventųjų paveikslus, kryželius, senovinius rakandus.

KRYŽIAI: Viename kambaryje įsikūrė Minolijos Pelėdienės įkurtas Kryžių kalnas.

PRAKARTĖLĖ: Minolija Pelėdienė pati kruopščiai sudėliojo Kalėdų prakartėlę.

KOLEKCIJA: Minolijos Pelėdienės kurtų Trijų karalių rūbų kolekcijų turi ne viena bažnyčia.