Naujausios
Jie nebijo nei Dievo, nei tėvo, nei viršininko
Socialinių paslaugų tarnybos ir Vaiko teisių skyriaus klientūra – socialinės rizikos šeimos – gyvenimą „švęsti“ pradeda po 17 valandos, kai baigiasi darbo laikas. Jie nebijo nei Dievo, nei tėvo, nei viršininko. Visiškai neturi atsakomybės. Socialinės darbuotojos jau nebepaveža to krūvio. Kelmės rajone – 126 socialinės rizikos šeimos. Kai atsiras naujas stebimų šeimų statusas, jų skaičius padvigubės.
Tokios mintys išsakytos Kelmės rajono savivaldybėje surengtoje diskusijoje „Kaip apsaugoti socialinės rizikos šeimų vaikus ir išvengti Kėdainių įvykių?“, kurioje dalyvavo rajono vadovai, kai kurių Savivaldybės skyrių vedėjai, seniūnai, socialinės darbuotojos.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Negalima duoti pinigų
Kelmės rajonas – vienas iš tų, kuriame daug socialinės rizikos šeimų. Jų 126. Tose šeimose auga 294 vaikai. Tokių šeimų gausėjimui daugiausia įtakos turi didelis nedarbas rajone. Norint apsaugoti vaikus ketinama sugrąžinti stebimų šeimų statusą.
„Tuomet probleminių šeimų skaičius padvigubės, – prognozavo Socialinių paslaugų tarnybos direktorė Aldona Kvintufelienė. – Su dviejų seniūnijų socialinėmis darbuotojomis aptarėme kiekvieną jų lankomą socialinės rizikos šeimą, analizavome, kaip galėtume pakeisti jų gyvenimą. Vienintelė išvada – tokioms šeimoms negalima duoti pinigų.“
Socialinės darbuotojos perka maisto produktus, gelbsti jų vaikus. Tampa savotiškomis tarnaitėmis. O kur pačių tėvų atsakomybė? Juk yra motinų, kurios nė neskalbia labdaros gautų vaikų drabužių. Reikalauja vis naujų.
Jeigu pašalpa skiriama maisto talonais, produktus iš geriančių tėvų pigiau nuperka kaimynai, nors puikiai žino, kad taip girtuokliui išgrynindami pinigus nuskriaudžia mažus vaikus. Tai visiškas abejingumas.
Neįgalius vaikus auginančios socialinės rizikos šeimos gauna nemažas vaiko neįgalumo ir jo priežiūros pašalpas. Šiuos pinigus valstybė skiria vaiko integracijai ir ugdymui. Tačiau daugelis tėvų pinigus panaudoja kitiems poreikiams, todėl neįgalaus vaiko neleidžia į vaikų darželį ar dienos centrą.
„Socialinės darbuotojos jau nebepaveža to krūvio. Ar turėtų dirbti dar ir vakare, naktį, tuomet, kai rizikos šeimos pradeda uliavoti?"– klausė A. Kvintufelienė.
A. Kvintufelienė kėlė ir vieningos metodikos problemą. Sakė, jog teisinė bazė nėra pakankama. Socialinė darbuotoja negali nei akto surašyti, nei vaiko paimti, nei dujų balionėlio įsinešti į lankomų šeimų namus, nors jai gali grėsti pavojus.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė siūlė pašalpą socialinės rizikos šeimų tėvams skirti tik mėnesiui su sąlyga, kad geriantysis gydysis nuo alkoholizmo. Jei kitą mėnesį neatneš pažymos, kad gydosi, daugiau pašalpos neskirti.
Kur dėti vaikus?
Policijos komisariato viršininkas Robertas Jagminas informavo, jog per metus Vaiko teisių skyriui išsiųsta 200 pranešimų apie nepilnamečių nusižengimus, 90 šeimų nubaustos už vaikų nepriežiūrą. 300 vyrų buvo uždaryti į areštinę gelbstint nuo smurto vaikus.
„Kur dėti iš socialinės rizikos šeimų paimtus vaikus? – klausė. – Policijos automobilis ketverių metų berniuką sodina ant tos pačios sėdynės, ant kurios ką tik sėdėjo du į kelnes prisidarę valkatos, ir naktį veža į vaikų namus, nes nei vaiko teisių specialistai, nei socialinės darbuotojos naktį nedirba. Laikinai prisiglaus vaikų namuose. O kas toliau? Koks to vaiko likimas? Jis tikriausiai vėl grąžintas į geriančią ir smurtaujančią šeimą?“
Vaiko teisių skyriaus vedėja Danguolė Teišerskienė aiškino, jog tuo atveju, kai vaikai palikti be priežiūros ar yra konfliktas šeimoje, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Vaikai vežami į ligoninę ir laikomi ten iki ryto, kol Vaiko teisių skyriaus specialistai pradės darbą.
Kad būtų pastebėta ir išgelbėta kuo daugiau kenčiančių vaikų, diskusijos dalyviai siūlė į šeimas rengti policijos ir socialinių darbuotojų naktinius reidus. Tik abejojo, ar šeimos įsileis į savo namus.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė patikino, jog pašalpas gaunančios šeimos privalo bet kuriuo paros metu įsileisti į namus, nes, rašydamos prašymą skirti pašalpą, duoda sutikimą apie juos rinkti informaciją.
Rajono meras Vaclovas Andrulis prisiminė, kaip tuomet, kai jis dar dirbo seniūnu, su apylinkės inspektoriumi rengdavo reidus į socialinės rizikos šeimas. „Inspektorius nusiima kepurę. Šeimos galva pasižiūri pro langą. Mano, kad atėjo kaimynas Jonas ir įsileidžia.“
Mero teigimu, ir seniūnas, ir socialiniai darbuotojai neįsižeis, jei reikės išspręsti problemą ir nedarbo metu. O paimtus vaikus ir toliau bus galima vežti į Vijurkų globos namus, nes niekas neketina jų uždaryti.
Socialinės darbuotojos prašė alkoholio tikrintuvų
Socialinės darbuotojos tvirtino, jog norėtų dibti su mažesniu skaičiumi socialinės rizikos šeimų. Tuomet galėtų skirti joms daugiau dėmesio, ilgiau pasikalbėti, pabandyti pakeisti jų gyvenimo būdą. Deja, kiekviena turi rūpintis keliolika socialinės rizikos šeimų. Laiko maža.
Pavyzdžiui, Norvegijoje vienai socialinei darbuotojai tenka tik dvi stebimos šeimos. Lietuvoje socialinės darbuotojos vidutiniškai dirba su 17 rizikos šeimų. Kelmės rajone šis vidurkis – mažesnis. Yra 126 socialinės rizikos šeimos. Jas globoja 11 socialinių darbuotojų.
Socialinės darbuotojos klausė, kodėl, kai šeimoje kyla konfliktas ir atvažiuoja policija, joms nepranešama. Policijos komisariato viršininkas paaiškino, jog apie visus įvykius, susijusius su vaikais, informuojamas Vaiko teisių skyrius. Socialinės darbuotojos turėtų kreiptis informacijos į šį skyrių.
Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė patikino, jog ateityje socialinių darbuotojų atlyginimai didės. O darbuotojoms linkėjo prisiimti daugiau atsakomybės ir drąsos.
Socialinės darbuotojos siūlė į socialinės rizikos šeimas vežtis ir alkoholio tikrintuvą. Neretai tėvai neigia, kad yra girti. Policijos komisariato viršininkas pažadėjo, kad kartu su socialinėmis darbuotojomis vykstantys apylinkių inspektoriai arba patruliai galės pasiimti alkoholio tikrintuvus. Jų Kelmės rajono policijos komisariatas turi pakankamai, bene daugiausia visoje Šiaurės Lietuvoje.
Autorės nuotr.
DISKUSIJA: Aktyviai diskutuota apie pastaruoju metu aktualiausią temą – vaikų saugumą.
PROBLEMOS: Socialinių paslaugų tarnybos direktorė Aldona Kvintufelienė tvirtino, jog kai kurios socialinės rizikos šeimos nebijo nieko: nei Dievo, nei tėvo, nei viršininko.
KLAUSIMAI: Policijos komisariato viršininkas Robertas Jagminas klausė, koks iš socialinės rizikos šeimų paimtų vaikų likimas.
PADRĄSINIMAS: Rajono meras Vaclovas Andrulis ir Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė drąsino socialinius darbuotojus ryžtingiau kovoti su blogais socialinės rizikos šeimų įpročiais.
BAZĖ: Vaiko teisių skyriaus vedėja Danguolė Teišerskienė tvirtino, jog teisinė bazė suvaldyti socialinės rizikos šeimas yra pakankama.