Į No­ciū­nų dvar­vie­tę su­grį­žo praei­ties ai­dai

Į No­ciū­nų dvar­vie­tę su­grį­žo praei­ties ai­dai

Į No­ciū­nų dvar­vie­tę su­grį­žo praei­ties ai­dai

Ket­vir­ta­die­nį No­ciū­nų kai­me (Jo­niš­kio ra­jo­nas), kur dar prieš ke­lis de­šimt­me­čius sto­vė­jo dva­ro pa­sta­tai, o da­bar praei­tį ženk­li­na tik iš­li­kęs šim­ta­me­tis ąžuo­las bei ki­ti se­ni me­džiai, su­reng­ta šven­tė „Bu­vo­me. Esa­me. Bū­si­me“, į ku­rią suė­jo, su­va­žia­vo dau­giau kaip 200 da­bar­ti­nių ir bu­vu­sių vie­tos gy­ven­to­jų, kraš­tie­čių. Tai – jau penk­ta Kriu­kų se­niū­ni­jos dvar­vie­tė, ku­rio­je or­ga­ni­zuo­ja­mi to­kie ren­gi­niai, pri­si­me­nant vie­tos is­to­ri­ją.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Į ren­gi­nį iš­si­pra­šė net iš dar­bo

Tiek at­vyks­tan­čių kraš­tie­čių au­to­mo­bi­lių No­ciū­nų kai­mas se­niai ne­ma­tė.

Atei­nan­čius pa­si­ti­ko dva­ro po­nio­mis ap­si­ren­gu­sios mo­te­rys, pra­šiu­sios ant po­pie­riaus lakš­tų pa­lik­ti sa­vo pa­var­dę, kaip da­ly­vio liu­di­ji­mą. To­lė­liau jau lau­kė sim­bo­li­nės vai­šės, o už jų dė­me­sį trau­kė fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da, ku­rio­je bu­vo su­ka­bin­tos Kriu­kų se­niū­ni­jos kai­mų gy­ven­to­jų so­dy­bų nuo­trau­kos su jas pa­puo­šu­siais iš įvai­rių me­džia­gų pa­čių pa­ga­min­tais skai­čiais, nu­ro­dan­čiais, kiek jie pa­tys ar jų gi­mi­nės gy­ve­na to­je vie­to­je.

Pa­ro­dos ku­ra­to­rė kul­tū­ros dar­buo­to­ja Rai­mon­da Ža­rie­nė sa­kė iš pra­džių gal­vo­ju­si, kad te­bus gal 20 nuo­trau­kų, bet kai vien Blauz­džiū­nų kai­me ra­do 13 to­kių pa­žy­mė­tų so­dy­bų, ku­rias rei­kė­jo nu­fo­tog­ra­fuo­ti, su­pra­to, kad žmo­nių en­tu­ziaz­mas vir­ši­jo lū­kes­čius. Iš vi­so pa­ro­do­je eks­po­nuo­tos 78 fo­tog­ra­fi­jos.

„Kai au­gau, dar sto­vė­jo dva­ro pa­sta­tas. At­bėg­da­vo­me vai­kai žais­ti. O ko­kios ge­gu­ži­nės vyk­da­vo! Aikš­te­lę ap­kai­šy­da­vo­me ža­liuo­jan­čio­mis ša­ko­mis, at­vyk­da­vo ar­mo­ni­kie­rius iš Laz­dy­niš­kių. Vė­liau jau nuo elekt­ros stul­po pa­jung­da­vo­me plokš­te­lę, at­si­ra­do „ma­gai“,“ – įspū­džiais su „Kraš­to ži­nio­mis“ da­li­jo­si į ren­gi­nį spe­cia­liai iš dar­bo iš­si­pra­šęs ir iš Pak­ruo­jo ra­jo­no Pe­la­niš­kių kai­mo at­vy­kęs Vy­tau­tas Kirs­naus­kas su se­se­ri­mi Ri­ma ir Ska­kuo­se gy­ve­nan­čia ma­ma Sa­lo­mė­ja Ve­nis­lo­vie­ne.

Po­nai­tis bu­vo kuk­lus

O ren­gi­nio ve­dė­jų – bib­lio­te­ki­nin­kės Vio­le­tos Na­vic­kie­nės ir mo­ky­to­jos Li­gi­tos Eit­ke­vi­čie­nės – pri­si­mi­ni­mais pa­si­da­ly­ti pa­kvies­ta Ša­kė­nų gi­mi­nės at­sto­vė Kle­mu­tė Ber­tu­lie­nė, gy­ve­nan­ti Ga­tau­čiuo­se, pa­sa­ko­jo, kad 1943 me­tais, kai dva­ro sa­vi­nin­kas Pė­te­ris La­ci­nis iš­si­kė­lė į Lat­vi­ją, gy­ven­ti li­ko įpė­di­nis Ru­dol­fas La­ci­nis, ku­rį vi­si va­di­no po­nai­čiu, ir šei­mi­nin­kė, dar bu­vo ark­li­nin­kas.

Po­nai­tis bu­vęs kuk­lus, ren­gė­si pa­pras­tu pil­ku kos­tiu­mu, ei­da­vo su ki­tais kai­mo vy­rais į pir­tį, ne­si­di­džiuo­da­vo.

Vie­ną nak­tį į lan­gus kaž­kas smar­kiai pa­si­bel­dė. Žmo­nės dar ne­ti­kė­jo, bet po­nai­tis, kaip ir ki­ti tur­tin­ges­ni, so­vie­tų bu­vo iš­vež­tas į Si­bi­rą.

Da­tos ir skai­čiai

No­ciū­nų kai­mas ir dva­ras Jo­niš­kio ra­jo­ne pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tas 1595 me­tais Lie­sų dva­ro at­ri­bo­ji­mo ak­te.

1775 me­tais kai­me su­ra­šy­ta 14 kie­mų, 1866 me­tais – 103 gy­ven­to­jai kai­me ir pa­li­var­kas su 34 gy­ven­to­jais. Da­bar li­ku­sios 8 gy­ve­na­mos so­dy­bos ir 17 gy­ven­to­jų.

1920 me­tais No­ciū­nuo­se bu­vo įsteig­ta pra­di­nė mo­kyk­la. Kai­me vei­kė Šau­lių ir Pa­va­sa­ri­nin­kų drau­gi­jos, jos tar­pu­sa­vy­je tie­siog var­žė­si, or­ga­ni­zuo­da­mos vie­šus va­ka­rus ir vai­di­ni­mus.

No­ciū­nai tu­ri ir gar­sių as­me­ny­bių. Iš ten ki­lęs ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas, ha­bi­li­tuo­tas ve­te­ri­na­ri­jos moks­lų dak­ta­ras Ju­lius Kaz­laus­kas, bu­vęs Pa­ne­vė­žio po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vas Sta­nis­lo­vas Po­lia­kas, ku­ris avy­ko į ren­gi­nį su sa­vo se­se­ri­mi Da­nu­te ir ma­ma Va­le­ri­ja. Bū­si­mas pa­rei­gū­nas gi­mė dva­re, ta­čiau šei­ma iš No­ciū­nų iš­si­kė­lė, kai jam su­ka­ko vie­ne­ri me­tai. Vis­ dėlto vė­liau čia bėg­da­vo vai­kys­tės va­sa­ros, tad jis dar ma­tė, kaip griu­vo dva­ro sie­nos ir pa­ma­tai.

Praei­tį pri­si­mi­nė ir iš No­ciū­nų ki­lu­sios se­se­rys Mi­ra­vi­čiū­tės: Da­lia, Ge­no­vai­tė, Ade­lė, ki­ti bu­vę gy­ven­to­jai.

Ren­gi­niai vy­ko jau pen­kio­se dvar­vie­tė­se

Ren­gi­ny­je dai­na­vo kul­tū­ros dar­buo­to­ja Rai­mon­da Ža­rie­nė, Va­len­ti­na Mi­ka­laus­kie­nė, ku­ni­gas Vai­das Mi­kal­čius, Kriu­kų pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­jų an­samb­lis „Gi­ja“, pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­jos Jo­niš­kio sky­riaus an­samb­lis „Si­dab­rė“, šo­ko jų ko­lek­ty­vas „Gied­ru­ma“, per­for­man­są apie dva­ro gy­ve­ni­mą pa­ro­dė Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro at­sto­vai Ais­tė Tu­mi­nai­tė ir Jo­nas Gri­cius. Vy­ko avie­nos plo­vo, ku­rį ruo­šė Po­vi­las Mi­ka­la­jū­nas, ir vais­ta­žo­lių ar­ba­tos de­gus­ta­ci­ja.

Pa­sak Kriu­kų se­niū­nės Aud­ro­nės Im­po­lie­nės, to­kie ren­gi­niai, skir­ti dva­rams at­min­ti, or­ga­ni­zuo­ja­mi nuo 2015 me­tų. Pir­ma­sis vy­ko Med­vi­lio­nių dva­re, vė­liau – Lie­po­rų Bra­šo dva­re, kuriame esa­ma „ste­buk­lin­go šu­li­nio“, Mal­gū­žių dva­re, ka­dai­se gar­sė­ju­sia­me vy­nu, Lie­po­rų Kauc­ma­nės dva­re, ku­rio pa­li­kuo­nių dar gy­ve­na Kriu­kų apy­lin­kė­se. Šie­met at­ke­liau­ta į No­ciū­nus. Iš vi­so Kriu­kų se­niū­ni­ja ka­dai­se tu­rė­jo de­šimt dva­rų.

Au­to­rės nuo­tr.

ME­DŽIAI: No­ciū­nų dvar­vie­tė­je pa­sta­tų ne­li­kę, at­min­tį sau­go tik se­ni ga­lin­gi me­džiai.

PAS­TAN­GOS: Į ren­gi­nį spe­cia­liai net iš dar­bo iš­si­pra­šęs iš Pak­ruo­jo ra­jo­no Pe­la­niš­kių kai­mo at­vy­ko Vy­tau­tas Kirs­naus­kas.

KU­NI­GAS: Net­ru­kus ren­gi­ny­je pa­si­ro­dys gi­ta­ra gro­jan­tis ir dai­nuo­jan­tis ku­ni­gas Vai­das Mi­kal­čius.

PRI­SI­MI­NI­MAI: Gy­ve­ni­mą dva­re pri­si­me­na Kle­mu­tė Ber­tu­lie­nė.

PRAEI­TIS: Per­for­man­są su­ren­gę Ais­tė Tu­mi­nai­tė ir Jo­nas Gri­cius nu­kė­lė į dva­ro lai­kus.

FO­TOG­RA­FI­JOS: Pa­ro­do­je eks­po­nuo­tos įvai­rių Kriu­kų se­niū­ni­jos kai­mų gy­ven­to­jų so­dy­bų nuo­trau­kos su jas pa­puo­šu­siais skai­čiais, nu­ro­dan­čiais, kiek jie pa­tys ar  ke­lios gi­mi­nės kar­tos gy­ve­na to­je vie­to­je.

RE­GIST­RA­CI­JA: Re­gist­ra­ci­jos la­puo­se sa­vo pa­ra­šus pa­dė­jo dau­giau kaip 200 da­ly­vių.