Naujausios
Girtuoklysčių smegduobė atsivėrusi ir rajone
Kokios priemonės padėtų sumažinti girtuokliavimą? Ar tam pakaktų vien sutrumpinti alaus barų darbo laiką? – alkoholio vartojimo problemas rajone nagrinėjo rajono Savivaldybėje susirinkę Trišalės tarybos nariai.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Alkoholio vartojimo pasekmės
Pasitelkusi turimus duomenis, faktus apie alkoholio vartojimą ir vartojimo pasekmes tarybą supažindino rajono Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ieva Vileikytė, diskusijoje dalyvavo biuro direktorė Justina Kvietelaitienė.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje dėl apgirtimo įvyksta daug sunkių nusikaltimų: 86 procentai žmogžudysčių, 72 procentai ginkluotų užpuolimų, 50 procentų išžaginimų. Alkoholio vartojimas lemia net 70 procentų savižudybių.
Alkoholis yra labiausiai paplitusi psichiką veikianti bei priklausomybę sukelianti medžiaga. Daugiau nei dešimtadalio į ligonines pakliūvančių asmenų ligų kilmė yra susijusi su alkoholio vartojimu.
Biuro specialistės pateiktais duomenimis, prieš dvejus metus Radviliškio rajone mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, buvo mažesnis nei Lietuvos vidurkis.
„Tačiau jei pažvelgtume į gyventojų skaičių, tenkantį vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tai pamatytume, kad jis viršija Lietuvos santykinį rodiklį. Neramina ir tai, jog didelė dalis paauglių yra vartoję alkoholinių gėrimų.
Šiemet mūsų Visuomenės sveikatos biuras atliko mokinių gyvensenos tyrimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad nemaža dalis penktokų, apie ketvirtadalis, yra bent kartą vartoję kokį nors alkoholinį gėrimą, o tarp vyresnių moksleivių šis skaičius gerokai didesnis“, – statistinius faktus vardijo I. Vileikytė.
Specialistės teigimu, tose vietose, kur gausu aludžių, barų ir naktinių klubų, alkoholio sąlygotų problemų paprastai yra daugiau, o daugiausia jų būna savaitgalio naktimis dažniau prireikia greitosios pagalbos paslaugų, išauga nusikaltimų skaičius.
Situacija rajone
Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, rajone yra 102 įmonės, prekiaujančios alkoholiniais gėrimais. Iš 22 alaus barų 3 yra laikinai sustabdę savo veiklą.
Iš šešių planinių patikrinimų grubių pažeidimų rasta viename alaus bare. Tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Danutė Matijošaitienė pripažino, jog bauda už pažeidimus šiai įmonei paskirta labai nedidelė – vos 7 eurai, tačiau toks esą yra pusės minimalios baudos dydis pagal galiojančius teisės aktus. O maksimali galima skirti bauda yra 58 eurai.
Anot D. Matijošaitienės, higieninė situacija rajono alaus baruose pastaruoju metu pagerėjo – ten jau galima rasti muilo, vienkartinių rankšluosčių, darbuotojos vilki darbui skirtus drabužius.
Tačiau rajone nėra nė vieno baro, kuriame būtų gaminami patiekalai. Vos trijuose baruose tiesiog pašildomi sušaldyti pusgaminiai. Anot D. Matijošaitienės, patiekalams rajono baruose nėra paklausos – alaus bokalui pinigų užtenka, o duonos riekelei jų pritrūkstama.
Verslininko Prano Balckaus teigimu, rajono barai nė iš tolo negali lyginti su, pavyzdžiui, Vilniaus alaus barais – iš mūsiškių alubarių esą sklinda smarvė, o sostinės barai gali pasiūlyti ne tik alaus, bet ir skanių patiekalų.
„Pašalpų gavimo dienomis prastas kvapas sklinda ne tik iš alaus barų, bet ir iš Darbo biržos ar prie bankomatų, kur lankosi barų žmonės“, – replikavo P. Balckus.
„Kaip iš jų nesklis nekokie kvapai, jeigu baruose nuo ryto iki vakaro pardavinėjamas pats pigiausias ir, aišku, ne pats kokybiškiausias alus, o baruose visą dieną „mirksta“ sunkiai išsiblaivantys asmenys, kurie, ne paslaptis, neretai gamtinius reikalus atlieka ir už kampo“, – teigė tarnybos atstovai.
Jų teigimu, viešąja tvarka baruose ir šalia jų turėtų rūpintis policija.
Anot D. Matijošaitienės, netvarkos būna ne tik alaus baruose, bet ir parduotuvėse, ypač kaimo.
D. Matijošaitienės teigimu, parduodamo alaus kokybės mėginiai dažniausiai nustatomi tik gavus dėl to skundą, o kitais atvejais už produkto kokybę atsako gamintojas, pateikiantis atitikties deklaraciją.
„Higiena yra gal trečioje ar ketvirtoje problemų grandinės vietoje, bet svarbiausia yra tai, kad nuo alkoholio išsivysto priklausomybė, o tada jau seka visos kitos pasekmės. Alkoholizmu susergama ir vartojant vadinamuosius kilnius gėrimus, suserga ne tik barų žmonės, bet ir inteligentai“, – sakė rajono Greitosios medicinos pagalbos centro direktorė Irena Palionienė.
Pasiūlymai
„Situacija aiški, bet ką reikia daryti, kad taip nebūtų?“, – klausė verslininkas P. Balckus.
Verslui atstovaujantis ir pats alaus barų turintis kitas tarybos narys nenorėjo sutikti su tarnybų pateiktais duomenimis apie didelį išduotų licencijų skaičių rajone.
Anot jo, duomenys yra pasenę, kadangi nemažai barų jau užsidarė. Esą anksčiau Radviliškyje veikė 17 barų, o šiandien jų beliko 5 ir greitu laiku neva neliks nė tiek.
„Be to, pagrindiniai alkoholio vartotojai sėdi ne baruose, o po Savivaldybės langais, parke. O daugiausia alkoholinių gėrimų parduodama ne baruose, o prekybos vietose, net 95 procentai“, – tvirtino barų savininkas.
Dalyvavusieji posėdyje pateikė ir pasiūlymų, kurie, jų manymu, galėtų padėti mažinti alkoholio vartojimą.
Siūlyta miesto švenčių metu uždrausti prekybą alkoholiu, skatinti ir organizuoti renginius be alkoholio kokie jau yra rengiami, pavyzdžiui, Šiaulių rajone, Akmenėje, Tauragėje, Ukmergėje ir kitur.
Pasiūlyta ir riboti alaus barų darbo laiką. Pasak Visuomenės sveikatos biuro specialistų, Australijoje buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad apribojus barų darbo laiką, 37 procentais sumažėjo santykinis užpuolimų skaičius.
Siūlyta stiprinti saugumą tose teritorijose, kur yra alaus barų, steigti blaivumo tikrinimo vietas ir kita.
Kita vertus, pripažinta ir tai, jog ne visi pasiūlymai gali būti įgyvendinti rajono mastu, kad tam reikia ir valstybinio lygio sprendimų.
Autorės nuotr.
BARAI: Daugiausia kritikos strėlių teko rajone veikiantiems alaus barams.
PROBLEMA: Trišalės tarybos nariai pripažino: alkoholizmo problema gaji ir Radviliškio rajone.